Panevėžys Prieš ketvirtį amžiaus du panevėžiečiai draugai, kurių draugystė užsimezgė dar pirmoje klasėje, įkūrė žemės ūkio įrangos ir technikos prekybos įmonę „Specagra“. Apie įmonės pasiekimus, vertybes, rinkos pokyčius kalbamės su jos įkūrėjais – direktoriumi Renaldu Pelaniu ir komercijos direktoriumi Rolandu Kirkliu.

Ketvirtis amžiaus veiklos – įmonei tai daug ar mažai? Ar jaučiatės įsitvirtinę rinkoje ir kaip vertinate savo pozicijas joje?

R. Pelanis. Įmonę įkūrėme 1999 m. spalio 11 d., vadinasi, dar praėjusiame amžiuje. Tad sukaktis iš tiesų solidi. Kitaip nei kai kurios kitos bendrovės, kurios perėmė buvusias struktūras, startavome nuo nulio. Nors nesame dideli, subūrėme nemažą klientų ratą, atsirinkome prekių ženklus ir stabiliai dirbame. Rinkoje jaučiamės tvirtai, Lietuvoje mums prisistatyti nereikia. 

Darbuojamės su 16 pasaulio šalių – Čekijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Italijos, Kinijos, Turkijos, Slovakijos, Ukrainos, Vokietijos, Slovėnijos, Australijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos – gamintojais, esame jų technikos ir įrangos tiesioginiai atstovai Lietuvoje. Europos parodose mus pažįsta, sveikinasi, vadinasi, esame žinomi ir vertinami.

Pasidžiaugti galime ir Gineso rekordu – didžiausiu vieno gamintojo traktorių paradu pasaulyje, kai 2014 m. aplink Panevėžį važiavo 115 vieno prekių ženklo traktorių.

R. Kirklys. Ketvirtis amžiaus yra labai daug, bet įmonei tie metai prabėgo greitai. Atrodo, visai neseniai pradėjome, o dabar jau švenčiame 25 metų sukaktį. Nors patirta, išgyventa ir pasiekta iš tiesų daug.

Kokios vertybės yra jūsų įmonės pamatas ir kaip jos prisideda prie kasdienio darbo?

R. Pelanis. Nuo pat pradžių vadovaujamės šūkiu – „Tariamės, kaip daryti, darome, kaip sutarėme“. Sprendimų ieškome kartu ir laikomės žodžio. O įmonės pamatas – žmonės. Esu dėkingas buvusiems, esamiems ir būsimiems darbuotojams, nes tik jie kuria ir stiprina įmonę.

O didžiausia vertybė, kad mes su Rolandu nuo pat pirmos dienos visus 25 metus išlikome kartu, papildome vienas kitą. Nė vienas su žemės ūkiu neturėjome jokių sąsajų, tačiau verslo krypties pasirinkimą padiktavo pirmieji klientai. 

R. Kirklys. Nuo pirmos klasės esame draugai ir jau 25 metus verslo partneriai. Gerai pažįstame vienas kitą, tad dirbti kartu lengva. Be to, niekada sprendimų nepriimame vieni, išklausome nuomones, tariamės su padalinių vadovais. 

Kokie įmonės pasiekimai jums svarbiausi?

R. Pelanis. Didžiausiu pasiekimu įvardyčiau tai, kad įmonę įkūrę du panevėžiečiai lig šiol dirba kartu, kad tai lietuviško kapitalo įmonė, kuri pamažu kryptingai plėtėsi su padaliniais ir serviso struktūra visoje Lietuvoje, siekdama būti arčiau klientų. Turime padalinius Šakiuose, Plungėje, Pasvalyje ir du Panevėžyje. Jų vietas rinkomės vadovaudamiesi trikampio principu, kad klientams iki mūsų važiuoti būtų ne toliau kaip 100 kilometrų. Tiesa, servisų yra daugiau. Esu patenkintas tuo, ką sukūrėme ir turime. 

Darbuojamės ir Estijoje, maždaug prieš 12 metų įkūrėme ten įmonę, esame gerai žinomi šios šalies klientų ir kolegų.

R. Kirklys. Net nesitiki, kad jau 25 metus dirbame kartu, bet pati rinka stūmė, skatino. Kai pradėjome, buvome jauni, tačiau džiugu, kad turime įmonėje darbuotojų, kurie dirba pas mus jau 15–20 metų, o vienas – net gerokai daugiau nei 20 metų. Tai, kad įmonė lietuviško kapitalo ir joje ilgai dirba tie patys žmonės, mums yra brangiausias dalykas.

Kokie didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūrėte per 25 veiklos metus? Kaip juos įveikėte?

R. Pelanis. Iššūkių netrūksta kiekvieną dieną. Esame labai susiję su klientais ūkininkais, tad ir stengiamės visus išbandymus įveikti kartu. 

Tačiau didžiausias – pandemijos laikotarpis, kai buvo daug nežinomybės, neapibrėžtumo. Anuomet ypač reikėjo greitų sprendimų, pertvarkyti darbą, kad sklandžiai būtų perduotos prekės nekontaktuojant gyvai su klientais. Tad iššūkių kėlė ne tik saugių sąlygų užtikrinimas, bet ir tiekimo grandinių trūkinėjimas.

R. Kirklys. Pandemija buvo labai sunkus laikotarpis, jo pasekmes ligi šiol juntame. Saugumo užtikrinimas, didelė infliacija, kainų kilimas. Nors kainos šiek tiek stabilizavosi, tačiau vis dar skiname pandemijos vaisius, nes kai kurias prekes turime parduoti pigiau nei įsigijome tuo metu.

Kaip pasikeitė žemės ūkio technikos rinka, kokias svarbiausias tendencijas pastebėjote?

R. Pelanis. Kai startavome, apie vakarietiškas žemės ūkio mašinas daugelis galėjo tik pasvajoti, nes vos kelių prekių ženklų technikos buvo atvežta į Lietuvą. Didžioji dalis ūkių dirbo su sovietinio palikimo mašinomis. Iš pradžių ūkininkai pirko vakarietišką techniką per daug nesigilindami į jos technologines galimybes, nes bet kuriuo atveju buvo aukštesnio lygio nei lig tol turėta. 

Europinė parama paskatino ūkius modernizuotis, ūkininkai mokėsi, o su jais ir mes, aiškinomės, kokios technikos reikia. Dabar ateina tokios naujos technologijos, kaip bearimis žemės dirbimas ir sėja, populiarėja vis galingesnės, platesnės, didesnės mašinos, auga automatizavimo poreikis. Jei anksčiau daugiausia pirko 3–4 m darbinio pločio skutiklius, dabar paklausūs 5, 6, 8 ar 10 metrų. Iš pradžių prekiavome 10–12 t priekabomis, dabar – 30 t, kurios turi vairuojamąsias ašis, kad galėtų atlikti kelias funkcijas.

Kaip reaguojate į technologinius pokyčius žemės ūkyje ir kaip tai veikia jūsų įmonės pasiūlą?

R. Pelanis. Technologiniai pokyčiai vertė ir mus keistis, keisti kryptis, produktų pasiūlą. Didelį dėmesį skiriame paslaugoms, viena iš naujovių – juostinio žemės dirbimo ir sėjos technikos pardavimas ir paslauga.

Kitas dalykas – išaugęs automatinių vairavimo sistemų pardavimas. Prieš 10 metų tai buvo prabanga, tačiau dabar per metus parduodame dešimtis bet kokiam traktoriui pritaikytų ir kiekvienam ūkiui įperkamų sistemų. Šiuolaikiški sprendimai efektyvina ūkių veiklą ir tam jie skiria didelį dėmesį. Ūkiai keičiasi dėl išteklių trūkumo, todėl ieško robotizavimo, automatizavimo sprendimų, be to, stambėja, todėl ir mums tenka prisitaikyti.

Pakito ir pati technika, įrenginiai, patirtys. Be to, kas tinka Žemaitijoje, nebūtinai pasiteisins Aukštaitijoje, o tai, kas tinka Vokietijoje, gali visai netikti Lietuvoje. Esame tie, kurie padėjo ūkininkams atsirinkti.

R. Kirklys. Vežame ūkininkus į gamyklas ir skatiname dalytis pastebėjimais, išsakyti poreikius, ką reikėtų tobulinti. Ne vienos gamyklos inžinieriai pagal ūkininkų norus tobulina techniką, nes jie dirba, žino geriausiai, kaip turi būti. Gamintojai labai palankiai vertina tokias pastabas, taip gimsta nemažai gerų sprendimų.

Jūsų įmonė prekiauja nauja ir naudota technika, jos dalimis, gyvulininkystės įranga, ūkiams reikalingomis prekėmis, teikia nuomos ir kitas paslaugas. Kokie šios sinergijos privalumai?

R. Pelanis. Pagrindinė mūsų veikla – prekyba žemės ūkio technika, įranga, dalimis ir servisas, technikos priežiūra, tačiau jau keletą metų labai judame į paslaugų sferą. Teikiame sėjos, mėšlo ir kalkių įterpimo, žemės dirbimo paslaugas, taip pat nuomojame techniką: traktorius, teleskopinius krautuvus, priekabas, grūdų džiovyklas. Beje, grūdų džiovinimo įrangą, ko gero, vieninteliai Lietuvoje nuomojame. 

Paslaugų sferai šiuo metu skiriame didelį dėmesį, nes matome, kad brangstant technikai ne kiekvienas ūkis gali sau leisti ją įsigyti, o į kai kurią vienam ūkiui investuoti net ekonomiškai neapsimoka, pvz., į galingą traktorių ir juostinę sėjamąją. Kai tuo traktoriumi su sėjamąja važiuojame per kelis ūkius, apsėjame gerokai daugiau hektarų, todėl visai kitas ekonominis atsipirkimas. Dirbant iki 1 000 ha, ši investicija niekaip neatsiperka.

Teikdami paslaugas daug išmokstame, į daugelį klausimų ūkininkams galime iš praktinės pusės atsakyti, norinčiuosius įsigyti mūsų techniką siunčiame į laukus apžiūrėti rezultatų. Mato, kiek padaryta, kaip technika dyla. Tai labai gyvas procesas. Teikiame paslaugą, bet kartu tai geras prekybos įrankis, nes žmonės patys vertina rezultatus ir stebi visą procesą (nuo sėjos iki produkcijos kokybės) nieko į tai neinvestavę. Tada priimti sprendimą, ar ūkiui tai tinka ir reikia, lengviau.

Sėjame jau dvejus metus, kai kurie ūkiai nespėja su savo technika, tai kreipiasi, bet yra ir tokių, kurie net neplanuoja šių sėjamųjų įsigyti, bet perka paslaugą. Tuo metu jie gali dėmesį skirti kitiems darbams, mažiau žmonių reikia, o visi darbai atliekami greitai ir laiku. Pavyzdžiui, rapsus optimaliu terminu pasėti laikas gana trumpas, todėl tuo metu visi nori. Vadinasi, nepaisant nemažos sėjos paslaugų pasiūlos, poreikis nėra patenkinamas. Kiekvieno gamintojo juostinio dirbimo ir sėjos mašinos turi savo niuansų, savo klientams pristatome mūsų sėjamosios privalumus.

R. Kirklys. Smagu, kad ilgainiui atsiranda pastovumas, kai jau nuo pavasario sudaromos sutartys, tarkime, traktorių ar krautuvų nuomos. Tai suteikia ir mums, ir klientui aiškumo, stabilumo. Džiugu, kad daugiau nei pusė nuomos ar paslaugų teikimo sutarčių pasirašoma iš anksto, nelaukiant paskutinės akimirkos, nes tuo metu, kai reikia, jau dažniausiai nebūna galimybių nei išsinuomoti techniką, nei įsigyti paslaugą, ypač rapsų sėjos.

Be to, vykdome šiokią tokią gamybą, teikiame virinimo, tekinimo ir kt. paslaugas. Žinoma, tai nesudaro didelės dalies, bet klientui, manau, suteikia vertę.

Kokie ateities planai ir įmonės plėtros galimybės, produktų krepšelio pokyčiai?

R. Pelanis. Artimiausiu metu norime pertvarkyti veiklą ir vidinius procesus. Rengiame centrinės būstinės Panevėžyje optimizavimo planą ir statybų projektą. Dabar turime servisą ir prekybą atskirai, todėl norime tai sujungti po vienu stogu, įdiegti energetinį efektyvumą didinančius ir energinius išteklius taupančius sprendimus. 

R. Kirklys. Produktų krepšelis nuolat keičiasi, nes keičiasi tendencijos, technologijos, technika tobulėja, stambėja, net detalės tobulėja, kinta. Tad tokie pokyčiai natūralūs ir neišvengiami.

Dėkoju už pokalbį.