Kaunas. Taikant tiksliosios žemdirbystės sistemas, galima efektyviau naudoti trąšas, mažinti degalų, augalų apsaugos produktų, vandens, kitų išteklių ir laiko sąnaudas. Viena iš tiksliosios žemdirbystės krypčių – dronų (bepiločių orlaivių) naudojimas.

Jau kelerius metus Lietuvos padangėse skraidantys įrenginiai traukia smalsuolių dėmesį. Dronai, anksčiau buvę tik karinės pramonės įrankis, prieš daugiau nei dešimtmetį komercializuoti. Įvairioms užduotims atlikti kuriami skirtingi dronai. Jie prieinami ir mėgėjams, ir profesionalams.

Bepiločių orlaivių galimybės

Skenavimas. Palyginti neseniai tiksliajam ūkininkavimui pradėta naudoti skraidančius bepiločius augalų optinių savybių analizės įrenginius – skenavimo dronus. Šie gali nuskenuoti visą lauką kur kas greičiau nei žmogus ar traktorius su prikabintais jutikliais, todėl yra gerokai tikslesni ir našesni. Augalams skenuoti skirti dronai yra dviejų tipų: fiksuoto sparno ir daugiasraigčiai.

Pasitelkus dronus galima greitai gauti labai tikslius azoto, fosforo, augalų optinių savybių, dirvos derlingumo ir kitus žemėlapius. Skenavimo dronai, atsižvelgiant į konstrukciją, žemėlapių sudarymo galimybes, jutiklių jautrumą, gali kainuoti nuo 2 iki 25 tūkst. eurų.

Analizė. Prieiga prie spartaus interneto, pigi ir patikima GPS įranga ir tiksliosios paskirties žemės ūkio technika leidžia kiekvienam ūkininkui paversti savo ūkį išmaniu. Tačiau šiuolaikiniam ūkininkui, turinčiam prieigą prie tokio kiekio duomenų, kartais sunku priimti sprendimus būtent dėl duomenų gausos.

Kiekvienas neteisingai interpretuotas žemėlapis gali pakenkti galutiniam ūkio siekiamam rezultatui, todėl duomenis analizuojantis darbuotojas turi būti savo srities ekspertas.

Kai kurių gamintojų siūloma įranga pakeičia agronomus ir visą duomenų analizės dalį atlieka pats dronas ar pagalbinė antžeminė jo įranga. Tokiu atveju lieka tik suprasti apdorotą informaciją ir pagal ją koreguoti darbų planą.

Pavyzdžiui, gamintoja XAG rinkai tiekia dronus su dirbtiniu intelektu, tad jie patys analizuoja duomenis ir gali nustatyti, kokia kultūra auginama, kur yra lauko ribos, ar jame yra piktžolių ir kokios jos, ar auginamus augalus užpuolė kenkėjai ir begalę kitos informacijos. Ji apdorojama ir vartotojui pateikiama suprantamai. Dėl tokių įrenginio galimybių jo kaina gerokai didesnė.

Purškimas ir barstymas. Naudojant tradicines purškimo sistemas, ligų židiniai šalinami juos purškiant paprastu purkštuvu visame sijos plote. Taip apdirbant laukus sunaudojama daugiau pesticidų, trąšų, todėl procesas neefektyvus, teršiama aplinka ir keliamas pavojus žmonių sveikatai.

Dronas gali pasiekti sunkiai prieinamus ar privažiuojamus laukus, skirsti virš šlapios dirvos ir stačių šlaitų – tai išplečia jo naudojimo galimybes, palyginti su antžemine žemės ūkio technika.

Priklausomai nuo gamintojo, vienas dronas gali atlikti visus šiuos veiksmus: nuskenuoti lauką, atpažinti augalus ir jų ligų židinius, nupurkšti pasėlius kintama norma pagal surinktus duomenis.

Rinkos lyderių naujovės

XAG – žemės ūkio dronų gamintojas, kuris rodo pavyzdį ir per 14 gyvavimo metų pristatė begalę šios srities inovacijų. Jie pirmieji dronuose pradėjo naudoti išcentrinius purkštukus, į žemės ūkio dronus integravo dirbtinį intelektą.

Šio gamintojo dronai išsiskiria našumu ir tikslumu. Kitų gamintojų dronams valdyti dar būtina naudoti dviejų rankų pultelį, šio gamintojo valdymo sąsaja patalpinta į telefoną, todėl pultelis nereikalingas (naudojamas kaip atsarginė saugos priemonė), o dronas valdomas keliais išmaniojo telefono ekrano paspaudimais.

Naujausias XAG modelis – purškimo ir barstymo dronas P40 gali pats nusiskenuoti lauką, jį užsėti, nupurkšti ar patręšti.

DJI – pramoginių dronų rinkos lyderė, šiuo metu sparčiai vystanti purškimo dronų liniją. Jos naujausias modelis, kurį galima nusipirkti Lietuvoje – Agras T30.

Pagal našumą jis neatsilieka nuo XAG P40, bet yra keli esminiai skirtumai: Agras T30 valdomas naudojant dviejų rankų pultelį (XAG valdomas telefonu), galimas mažesnis dronų spiečius (DJI maksimumas 3, o XAG – 5 dronai), XAGP40 barstymo sistema gali būti naudojama 1–10 mm granulėms barstyti, o AgrasT30 – tik 0,5–5 mm; P40 lašelių dydis reguliuojamas programiškai vienu paspaudimu, o T30 reikia mechaniškai pakeisti purkštukus.

DJI Kinijoje jau pristatė naujausius dronus, kurie prilygs XAG P40 modeliams, tačiau šie Lietuvoje bus prieinami tik už 1–2 metų.

Išsami publikacija vasario mėn. žurnale „Mano ūkis“