Kėdainiai. Į renginį „Žemdirbio ruduo 2014" susirinkę šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių specialistai stebėjo daugiau kaip 30 skirtingų žemės dirbimo padargų darbą ir diskutavo, ar verta ūkininkauti visai be arimo.Pirmas toks renginys įvyko pernai.

Josvainių seniūnijoje, Kunionių kaime, renginį bendrai organizavo trys įmonės - „East West Agro", „Audrokesta" ir „Laumetris". Laiką „Žemdirbio rudeniui" organizatoriai rinkosi taip, kad pataikytų tarp didžiųjų darbymečių - po javapjūtės ir prieš rudeninę sėją. Tačiau šiemetiniai orai viską sumaišė: javapjūtė toli gražu nesibaigusi, sėja kaip tik dabar įsibėgėja. Vis tik lankytojų netrūko, nepatingėjo žemdirbiai atvykti ir iš tolimiausių šalies regionų.

„Mūsų tikslas - ne piršti savo produktus, o leisti žmogui rinktis. Neabejojame, kad tokie renginiai gilina žemdirbių žinias", - sutarė „Laumetrio" direktorius Jonas Putna, „East West Agro" direktorius Gediminas Kvietkauskas ir „Audrokestos" direktorius Audrius Mockaitis

Bendrovės „East West Agro" direktorius Gediminas Kvietkauskas prisiminė, kad mintis organizuoti tokio pobūdžio renginį kilo pernai. Pasikalbėjus su „Audrokestos" ir „Laumetrio" vadovais paaiškėjo, kad visų požiūriai sutampa.

„Tiesiog jautėme, kad vienos kompanijos lauko dienos darosi neefektyvi priemonė. Žmonės renkasi vangiai, jų ateina nedaug. Pagalvojome, kad vertėtų padaryti koncentruotą trijų firmų renginį", - sakė G. Kvietkauskas pabrėždamas, kad tai ne komercinis renginys, o gyva technikos demonstracija, kurioje svarbiausia, kad žemdirbiai savo akimis įvertintų padargų darbą ir galėtų palyginti.

„Mūsų tikslas - ne piršti savo produktus, o leisti žmogui rinktis. Neabejojame, kad tokie renginiai gilina žemdirbių žinias", - akcentavo vis trys organizatoriai.

Kultivatorius Dal-Bo Cultitrail tinka suartos dirvos ar suskustų ražienų dirbimui, vienu važiavimu atlieka kelias funkcijas: išlygina dirvos paviršių, sutrupina grumstus, išpurena žemę 10-12 cm gyliu, sutankina ir paruošia dirvą sėjai

„Laumetrio" direktorius Jonas Putna pusiau juokais sakė, kad mokslininkai įvardija žemdirbių problemas ir perleidžia jas spręsti technikos gamintojams. „Siūlome tai, kas reikalingiausia žemės dirbime ir ariamojoje, ir neariamojoje technologijoje. Pastebime, kad ūkininkai pageidauja vis didesnių gabaritų, našesnės technikos. Tai suprantama: perkami vis galingesni traktoriai, tad ir agreguojami vis didesnio darbinio pločio padargai", - pastarųjų metų tendencijas pastebėjo J. Putna.

„Laumetris" yra pagaminęs net 12 m pločio kultivatorių, o 10 ar 8 m pločio padargai jau nieko nestebina. „Ar galėjo kas prieš 15-20 metų patikėti, kad tokia moderni technika dirbs mūsų laukuose? Šaunuoliai mūsų žemdirbiai , kurie sukūrė stambius ūkius, efektyviai įsisavino ES lėšas", - pagyrė J. Putna. Pastaruoju metu „Laumetris" atranda Skandinavijos šalių rinkas, kur jų gaminama technika turi pranašumų pirmiausia dėl palyginti mažos kainos.

Prie traktoriaus agreguoti du plūgai - 5 korpusų gale ir 3 korpusų priekyje - didina darbo spartą (plius pusantro metro platesnis arimas su kiekvienu važiavimu), leidžia dirbti lietingu oru (priekinis plūgas išnaudojamas šviežiai vagai atsiarti)

Pasak bendrovės „Audrokesta" direktoriaus Audriaus Mockaičio, jau apie 20 metų diskutuojama, kad geriau - arti ar nearti, o šiame renginyje šios dvi žemės dirbimo technologijos demonstruojamos greta.

„Mūsų atstovaujama kompanijos Horsch technika iš esmės yra skirta neariamajai žemdirbystei - plūgų neturime. Pastebime, kad kasmet parduodame vis daugiau ir daugiau, vadinasi, neariamoji žemdirbystė Lietuvoje populiarėja, o derliai neariant nemažėja. Tačiau tikrai nesakome, kad arimas blogai", - patikino A. Mockaitis ir pridūrė, kad renginio idėja - nebijoti vieniems kitų ir parodyti savo atstovaujamos technikos galimybes dirbant idealiai tokiomis pačiomis sąlygomis tame pačiame lauke.

Sunki dirva geriausiai parodo padargų galimybes

Šiemet demonstraciniam laukui stengtasi parinkti kuo sunkesnę dirvą, kad padargai maksimaliai parodytų ką gali ir ko negali. Renginyje demonstruota lietuviška, vokiška, lenkiška, daniška, švediška ir suomiška technika. Visi padargai suskirstyti į dvi dideles grupes - ariamajai ir neariamajai žemdirbystei.

Pirmą kartą į Lietuvos laukus išvažiavo prancūziškos kombinuotos sėjamosios Sulky Maxidrill, kuri gali sėti ražienoje, arime ar minimaliai įdirbtoje dirvoje

Renginyje dalyvavęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza sako, kad iš esmės neteisinga priešinti šias dvi technologijas. Prieš kelerius metus buvo aktyviai svarstoma, kuri technologija dominuos Lietuvoje, bet dabar tos diskusijos pritilo.

„Pastarojo žemės ūkio surašymo duomenimis, kuris darytas 2010 m., neariamų dirvų dalis Lietuvoje sudarė tik maždaug 10 proc. nuo visos dirbamos žemės ploto. Taigi, iš dviejų milijonų hektarų - 200 tūkst. ha neariama", - apibendrino mokslininkas Virginijus Feiza

„Faktiškai tai yra technologijos, kurios viena kitą papildo. Lietuvoje vyraujanti yra ariamoji žemės dirbimo technologija ir tokia ji lis dar daug metų. Taip teigiu dėl to, kad žinau mūsų dirvų prigimtį - tai moreninės kilmės dirvos, neturtingos organine medžiaga, linkusios kietėti, susislėgti. Šiuolaikinė technika labai moderni, bet ji sunki. Dirbant su tokiais padargais anksčiau ar vėliau dirvą turėsime susiarti. Žinoma, tada, kai dirvos struktūringos, galima sėkmingai taikyti neariamąsias technologijas ir tikrai nebūtina kasmet arti", - svarstė mokslininkas.

Apie gerą dirvos struktūrą galima spręsti iš paprasto grumstelio - jis aštriais kampais, porėtas, visas išraizgytas šaknimis. Šis grumstelis - iš ŽŪB „Nabagėlis" lauko, kurio našumas siekia per 60 balų

Arimui būtina pataikyti tinkamą momentą, negalima arti bet kada. Labai svarbu, kokia dirvos drėgmė. „Šiandien matyti, kad suartame plote žemės riekės blizga. Tai rodo, kad žemė šiek tiek per šlapia arti. Jei paimtume grumstą, jį švelniai suspaustume, ir tada maždaug iš juosmens aukščio lengvai mestume į žemę, jis turėtų subirti į gražius smulkius gabalėlius. Dabar mestas grumstas nesubyra ir tai rodo, kad žemė yra per šlapia", - paprastą tinkamos dirvos drėgmės nustatymo metodą išaiškino V. Feiza.

Technikos darbą laukuose komentavo patyrę ir žemdirbiams puikiai žinomi specialistai (iš kairės) Nerijus Žukauskas, Jonas Putna ir Remigijus Savickas, o juos šmaikščiai papildė renginio vedėjas aktorius Aleksandras Karpavičius

Specialistų teigimu, garantuotai galima nearti penkerius ar šešerius metus. O paskui jau reikia vertinti situaciją konkrečiame lauke. Pirmas negeras ženklas - kai dirvoje pavasarį, kai jau reikėtų dirbti žemę, stovi vanduo. Tai rodo, kad dirvožemyje jau nebėra stambių drenažinių porų, per kurias susigertų vanduo. Tada būtinai reikia arba susiarti, ar giliai supurenti dirvą.

Diskinis prikabinamas Horsch skutiklis Joker 5RT našumą pasiekia didelio darbinio greičio (iki 20 km/val.) dėka, o tvirta diskų sistema garantuoja optimalų maišymą ir lyginimą

Kompanijos „Horsch" atstovas Nerijus Žukauskas pabrėžė, kad labai svarbu po javų nukūlimo kuo greičiau sukultivuoti ražienas. Mat į ražieną plieskiantys saulės spinduliai kaitina dirvą ir garina vandenį. Be to, saulės spinduliai yra radioaktyvūs ir naikina naudingus mikroorganizmus. „Laikoma, kad ražienas būtų geriausia sukultivuoti per 8 val. po nukūlimo. Kultivuojant būtina išlaikyti bent 15 laipsnių darbinį kampą - taip geriau susimaišo augalų liekanos ir išsilygina dirvos", - patarė N. Žukauskas.

Iš visos šalies susirinkę žemdirbiai galėjo įvertinti žemės dirbimo skirtingais padargais kokybę

Ko gero vienintelė žemės dirbimo technologija, kuri nerekomenduotina Lietuvoje - tai tiesioginė sėja. Ji taikoma tuose regionuose, kur mažai kritulių. Lietuvos sąlygomis toks sėjos būdas pasiteisintų galbūt tik vienais metais iš penkerių.

Gerų žemių šeimininkai

Jau antri metai į savo laukus renginį „Žemdirbio ruduo" maloniai įsileidžia žemės ūkio bendrovė „Nabagėlis", kurioje taikoma ir ariamoji, ir neariamoji žemės dirbimo technologijos. Įdomu tai, kad bendrovės technikos parke yra visų trijų renginį organizavusių kompanijų technikos.

„Turime Horsch sėjamąja, „Laumetrio" padargų, o iš kompanijos „East West Agro" įsigijome du kombainus Laverda", - vardijo bendrovės vadovas Stasys Valantinas

20 metų gyvuojanti bendrovė dirba 800 žemės, turi 14 darbuotojų, augina javus ir rapsus, o pagal ekonominius rodiklius visiškai neatitinka savo pavadinimo. Gerus rezultatus lemia ne tik ilgametė patirtis, moderni technika, bet ir tai, kad bendrovė įsikūrusi vienose derlingiausių šalies žemių - laukų našumo balas viršija 60.

Ūkininkai Leonas Rudinskas ir Aurimas Snarskis renginyje dairėsi padargo kukurūzienai įdirbti. Jų vertinimu, puikiai augalų liekanas įmaišo „Laumetrio" diskiniai skutikliai, kurių technines galimybes žemdirbiams pabrėžė „Laumetrio" direktorius Kazys Čiuryla

Gera nuotaika, draugiška atmosfera ir daug naudingos informacijos - tai renginį apibūdino jame dalyvavę žemdirbiai, kurių ne vienas žiūrinėjosi padargo savo ūkiui. Kokybiška žemės įdirbimo ir sėjos technika yra viena svarbiausių grandžių kelyje į sėkmingą ūkininkavimą.

MŪ inf.