Akademija, Kauno r. Neabejojama, kad inovacijos žemės ūkyje padeda spręsti klimato problemas, užtikrina tvarumą ir didina žemdirbių pelną. Tad kokios yra pagrindinės žemės ūkio inovacijų kryptys, kokie išmanieji sprendimai jau sukurti ir realiai naudojami, be kokių technologijų neišsiversime ateityje?

Apie tai parodoje „Inno panorama 2021“ vykusioje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“ kalbėjo „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Pasak jo, technikos gamintojus sparčiau diegti inovacijas, o žemdirbius rinktis ir naudoti išmaniuosius sprendimus skatina ne tik auganti populiacija, žmonių migracija iš kaimų į miestus (tai ūkiams sukelia darbuotojų trūkumo problemų), bet ir klimato kaita, kurios keliamiems iššūkiams spręsti įgyvendinama žaliojo kurso politika.

Jis išskyrė 4 pagrindines žemės ūkio inovacijų kryptis: skaitmenizacija ir susietumas (duomenų surinkimas, panaudojimas, dalijimasis), serviso paslaugų skaitmeninimas ir tiekimas per nuotolį, mašinų automatizacija ir autonomija, alternatyvūs energijos šaltiniai ir elektrifikacija (elektromobiliai ir elektriniai traktoriai).

Automatinis vairavimas jau kasdienybė

„Per paskutinį dešimtmetį ypač stipriai pasistūmėta į priekį išmaniųjų sprendimų, mažinančių sąnaudas, padedančių taupyti, o kartu ir saugoti gamtą, srityje. Daugelį technologijų, pvz., automatinį vairavimą, lauko, technikos duomenų rinkimą ir analizavimą, žemdirbiai naudoja savo ūkiuose, tačiau po kelerių metų gamintojai pasiūlys dar pažangesnius, tvaresnius ir tikslesnius sprendinius“, – įsitikinęs D. Valaitis.

Pasak jo, kaip viena iš autonominių sprendimų lyderių dažnai minima „Tesla“, tačiau jau daugiau kaip 10 metų traktoriai gali patys važiuoti, apsisukti, susireguliuoti padargus.

„Automatinio vairavimo sprendimas prieinamas kiekvienam ūkiui, nepaisant to, kokio gamintojo technika naudojama ūkyje. Pirmas lygis – lygiagrečios linijos, antras – automatinis vairavimas tiesiai lauku, trečias lygis – apsisukimai. Kol mūsų ūkininkai nebuvo išbandę automatinio vairavimo, dažnas atsakymas buvo, kad nereikia, puikiai ir pats vairuoju. Dabar sulaukiame nusiskundimų, jei signalas trūkinėja, nes jau dirbti nebegali“, – kaip išmanūs sprendimai tapo kasdienybe, pasakojo pranešėjas.

O automatinio vairavimo nauda – ne tik geresnės operatoriaus darbo sąlygos, bet ir didesnis našumas, tikslumas, mažesnė CO₂ emisija, nes mažiau kartų važiuojama lauku, taip pat mažesnis dirvožemio suslėgimas.

Automatinį vairavimą įvardijęs pirmuoju automatizacijos žingsniu, jis atkreipė dėmesį į tai, kad antras etapas – sinchroninis dviejų mašinų darbas, kai viena mašina valdo kitą, trečias – tame pačiame lauke dirbančių kelių mašinų dalijimasis informacija, ketvirtas – savarankiškai dirbanti, tačiau žmogaus dar prižiūrima technika. Ir penktasis etapas, kurio link šiuo metu technikos gamintojai eina, – autonominė technika, atliekanti darbus savarankiškai pagal kompiuteryje nurodytas užduotis.

Nuotolinis servisas ir 3D spausdintuvu atspausdintos detalės

„Kompanija „Case IH“ Amerikoje jau daugiau kaip trejus metus testuoja autonominį traktorių. Kitas CNH testuojamas sprendimas – autonominis elektrinis 70 AG traktorius, orientuotas į smulkius, tvarius ūkius, kurie siekia visiškos CO₂ emisijos sumažinimo, su pilna baterija gali dirbti iki 10 val. ir ypač tinka vynuogynuose, daržovių ūkiuose“, – naujoves pristatė D. Valaitis, pabrėždamas, kad visų šių sprendimų pagrindas – duomenys ir skaitmenizacija, o tai keičia ir ryšio standartus, nes duomenų gavimas ir dalijimasis turi vykti itin greitai.

Duomenų rinkimas – tiek iš laukų, tiek iš pačios technikos, jų kaupimas, archyvavimas ir, žinoma, analizė ne tik sudaro sąlygas tolesnėms inovacijoms kurti ir diegti (pvz., ieškoma techninių sprendimų visuotinio poveikio herbicidui glifosatui, kurį siekiant uždrausti, pakeisti), bet jau ir dabar leidžia ūkiams sutaupyti, mažinti sąnaudas, prastovas, prognozuoti darbų eigą, technines apžiūras ir remontus, didina darbo efektyvumą, padeda išvengti rimtų ir brangiai kainuojančių technikos gedimų.

Tad natūralu, kad pastaruoju metu technikos gamintojai ypač didelį dėmesį skiria serviso paslaugų skaitmeninimui ir jų teikimui per nuotolį. Pasak D. Valaičio, prisijungimas prie laukuose dirbančios technikos monitoriaus ir reikiamos informacijos gavimas ar programų atnaujinimas per nuotolį – didžiulis su kaupu atsiperkantis ir laiką taupantis privalumas, ypač esant tokioms darbo sąlygoms, kaip per šiųmetę javapjūtę.

„O kalbant apie ateitį, kitas žingsnis – 3D spausdintuvai, leisiantys ūkiuose atsispausdinti reikiamas technikos detales, nusipirkus tik programinį kodą“, – pastebėjo D. Valaitis.

Dėmesys kiekvienam augalui

Pasak D. Valaičio, skaitmenizacija, kaip būdas dideliam tikslumui pasiekti, ypač svarbi ir kuriant naująsias purškimo ir tręšimo technologijas.

„Jei anksčiau buvo kalbama apie vieno hektaro trąšų normas, dabartinės technologijos, kurios yra ateities pagrindas, leidžia kalbėti apie kiekvieno augalo poreikius, trąšų normas vienam augalui“, – sakė pranešėjas, pristatydamas purškimo technikos gamintoją „Agrifac“, kuri dirba vadovaudamasi tvariais sprendimais ir 4E koncepcija – efektyvumas, ekonomija, ergonomika, ekologija.

Šios gamintojos dėmesys tvarumui ir aplinkos tausojimui pasireiškia ne tik per mašinose diegiamus chemiją mažinančius ir vandenį taupančius sprendimus, tokius kaip orinė HTA sistema lašelių dydžiui reguliuoti ar elektroniniai atskirai valdomi purkštukai, bet ir per visą gamybos procesą, nes itin sandarioje gamykloje, kurios beveik nereikia šildyti, naudojama tik saulės akumuliuota elektros energija, surinktas lietaus vanduo.

Naujausi „Agrifac“ sprendimai, kuriuos kitos kompanijos dar tik testuoja, o ši gamintoja jau siūlo ilgiau kaip trejus metus – AiCPlus vaizdo kamerų sistema, leidžianti purkšti tik ten, kur reikia, kur yra piktžolių. Galimi du skirtingi variantai – tik piktžolių purškimas ražienų lauke po javapjūtės („žalia ant pilko“ režimas) arba kviečių lauke („žalia ant žalio“).

Pirmasis būdas ypač populiarus Australijoje. Pasak D. Valaičio, dirbant su šia sistema per 6 000 ha ūkyje, kuris lig tol 1 ha nupurkšti skirdavo 150 l vandens, vandens sąnaudos nuo 900 tūkst. sumažėjo iki 60 tūkst. l, chemijos – nuo 27 tūkst. iki 1 800 litrų. Sumažėjo ir laiko sąnaudos pesticidų rezervuarams pripildyti nuo 116 iki 6 valandų.

„Tad akivaizdu, kad pažangios technologijos didina technikos naudojimo efektyvumą, mažina prastovas ir atneša didžiulę naudą gamtai ir, žinoma, ūkiui. Džiugi žinia ta, kad pirmąjį purkštuvą, galintį piktžoles naikinti pasėlių lauke, įsigijo Latvijos ūkis. Tai rodo, kad Baltijos šalių ūkiai yra pažangūs ir investuoja į tvarias technologijas“, – baigdamas pranešimą sakė D. Valaitis.

MŪ inf.