Kelmė. Paskutinę šio karšto pavasario dieną žemės ūkio bendrovei „Kerkasiai“ priklausančiuose laukuose žemdirbių dėmesio laukė Valtra traktoriai, Merlo krautuvai, Berthoud purkštuvai, Elho žolės dorojimo technika, Gregoire-Besson plūgai.

Plačią žemės ūkio mašinų gamą pristatė bendrovė „Rovaltra“, šiemet ir vėl organizuojanti demonstracinį turą įvairiuose šalies regionuose. Į lauko dieną iš Kelmės ir aplinkinių rajonų atvykę žemdirbiai drąsiai sėdo išbandyti, kaip dirba ir kaip valdomos modernios žemės ūkio mašinos, kokį darbinį greitį jos išvysto ir ar nuo to nenukenčia darbo kokybė, ar technika pakankamai manevringa ir ekonomiška.

Ne vienam buvo įdomu įsitikinti, ar lengva perprasti išmaniojo porankio SmartTouch galimybes, ne paskutinėje vietoje šiandieniniam žemdirbiui ir darbo sąlygų patogumas, kabinų ergonomiškumas ir visi kiti niuansai, kuriuos žino ir geba įvertinti tik tie, kas ne vienerius metus dirba žemę.

„Ir Valtra traktoriai, ir Merlo krautuvai – tarsi lego konstruktoriai: galime sukomplektuoti taip, kad atitiktų išrankiausio kliento skonį ir pageidavimus“, – patikino įmonės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis.

Įpusėję trečią dešimtį – dar dirba

Demostraciniame ture šįkart buvo ne tik nauja technika, bet ir du tikri veteranai – suomiški Valmet 8400 ir Valmet 8550 traktoriai, kurie ŽŪB „Kerkasiai“ dirba nuo 1996-ųjų. Bendrovės „Kerkasiai“ valdybos pirmininkas Ildefonsas Petkevičius iki šiol aiškiai prisimena, koks įspūdis buvo įsigijus pirmąjį vakarietišką traktorių – po sovietinės technikos tai atrodė tikras kosmosas.

ŽŪB „Kerkasiai“ valdybos pirmininkas Ildefonsas Petkevičius prie pirmųjų bendrovės įsigytų suomiškų traktorių, kurie ir šiandien sėkmingai dirba

„Buvome jauni, labai norėjosi išbandyti naujoves, norėjosi keisti visą sistemą. Susibūrėme į bendrovę ir nutarėme iš esmės atnaujinti technologijas. Vertinant iš šių dienų pozicijų, tuomet technikos pirkinio finansavimas buvo labai problematiškas. Suomiškam traktoriui reikėjo nemažų pinigų, o tais laikais tokios lankstaus kreditavimo nebuvo. Bet pagelbėjo R. Trainaičio derybiniai įgūdžiai, ir suomių gamintojas per savo šalies banką lengvatinėmis sąlygomis suteikė paskolą.

Netrukus pirkome ir antrąjį suomišką Valmet traktorių. Buvo visokių nuomonių – kad mes sužlugsime, neišsilaikysime, visus gąsdino mūsų prisiimti finansiniai įsipareigojimai. Reikia pripažinti, kad nuogąstavimai nebuvo be pagrindo – juk ne vienas ūkis tuo metu nutraukė veiklą, užsimojęs per didelėms investicijoms ir nesusitvarkęs su finansais. Bet mums sekėsi“, – prisimena I. Petkevičius.

(Iš kairės)Bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis, ŽŪB „Kerkasiai“ valdybos pirmininkas Ildefonsas Petkevičius ir mechanizatorius Virginijus Veryga

Pirmasis vakarietiškas traktorius bendrovėje dirbdavo ištisomis paromis – tik operatoriai pasikeisdavo. „Pirmieji traktoriai mums buvo tikras kosmosas: patogi sėdynė, kondicionierius, hermetiška kabina, vairavimo sistema – visa tai atrodė kažkas nerealaus. Darbo sąlygos pasikeitė radikaliai“, – prisimena mechanizatorius Virginijus Veryga, kuriam buvo patikėta valdyti suomišką galiūną.

Daugiau kaip 30 metų Kerkasių bendrovėje dirbantis V. Veryga patikino, kad suomiški traktoriai, nors ir buvo nuolat apkrauti darbu, per visus tuos metus nė karto nebuvo rimčiau sugedę. „Apskritai, sakyčiau, senesnės kartos traktoriai buvo patikimesni. Gal kad elektronikos juose mažiau būdavo?“, – svarsto patyręs mechanizatorius.

Itališkus krautuvus Merlo žemdirbiai dažnai vadina traktoriais, nes jie stebina savo daugiafunkciškumu ir universalumu

Vienas iš tų senųjų traktorių dabar dirba miško darbus (mat „Kerkasiai“ žiemo metu ruošia biokurą), o kitas naudojamas purškimo ar tręšimo darbams. Abu šie traktoriai yra išdirbę daugiau kaip po 26 tūkst. motovalandų.

Bendrovėje dar yra du naujesnės kartos, maždaug prieš šešerius metus pirkti Valtra traktoriai. „Valtra traktorius naudojame purškimo, tręšimo darbams – jie pakankamai galingi, bet nėra sunkūs. Suomiškų traktorių eksploatacija tikrai nėra sudėtinga, žinoma, reikia periodiškai atlikti techninę profilaktiką“, – sako bendrovės vadovas I. Petkevičius.

Dabar bendrovė „Kerkasiai“ valdo apie 1 000 ha žemės ir turi daug veiklos krypčių: mėsinė galvijininkystė (350 limuzinų mišrūnų banda), grūdų perdirbimas (miltų gamyba), sėklininkystė (augina ir ruošia kviečių, miežių, žirnių, pupų sėklą), biokuro gamyba, melioracijos darbai (ne tik savame ūkyje, bet ir kitų žemdirbių valdomuose plotuose), statybos, transporto ir technikos remonto paslaugos. Vien pernai į ūkio modernizaciją buvo investuota 1 mln. 100 tūkst. eurų.

Daug žemdirbių dėmesio sulaukė suomiškas frontalinis Elho grėblys – juk dabar pats žolės dorojimo įkarštis

Turint visą reikalingą techniką, pašarų ruošimo sezonas pasidarė trumpas ir lengvas. „Šią savaitę pradėjome žolinių pašarų ruošimo sezoną, šią savaitę planuojame jį užbaigti. Mes ir kitiems ūkininkams teikiame šienavimo ir ritinių presavimo paslaugas. Tačiau pastebime, kad vis mažėja laikančių gyvulius“, – sako bendrovės vadovas.

Daugėja perkančių techniką už savo lėšas

Bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius R. Trainaitis taip pat puikiai prisimena, kokį įspūdį anuomet padarė į Kerkasių bendrovę atgabenti suomiški traktoriai – žmonės būriais ėjo ir žiūrėjo, ką čia kapitalistai pagamino. Faktas, kad trečiąjį dešimtmetį skaičiuojantys traktoriai dar sėkmingai naudojami ūkio darbams, R. Trainaičio nestebina – Lietuvoje yra ir dar daugiau, net 37 tūkst. motovalandų išdirbusių suomiškų traktorių.

„Technikos ilgaamžiškumas labai priklauso nuo šeimininko. Jei technikinė priežiūra atliekama tvarkingai, technika tarnauja ilgai ir patikimai. Be to, traktoriams reikia parinkti jų jėgas atitinkantį padargą. Nes žemdirbiai kartais mėgsta pirkti kuo didesnio darbinio ploto padargus ir agreguoti juos su ryškiai per mažo galingumo traktoriais“, – pastebi įmonės „Rovaltra“ generalinis direktorius.

T serijos Valtra traktoriai – dažnas stambesnių ūkių savininkų pasirinkimas

Pasak R. Trainaičio, pastaruosius trejus metus populiariausi buvo traktoriai iki 100 AG, nes įsigijantiems tokius traktorius buvo galimybė gauti paramą. Tačiau pastebima tendencija, kad vis daugiau žemdirbių perka techniką savo lėšomis.

„Šiais metais už savas lėšas techniką pirko daugiau kaip 50 proc. klientų. Gal tik 10–15 proc. technikos gaminių pirkta su ES parama, likusieji – lizinguoti. Pirkimas iš savų lėšų itin akivaizdžiai pradėjo dominuoti pastaruosius dvejus metus. Tiesą sakant, jei aš pats būčiau ūkininkas, gyvenime nė iš tolo neprisileisčiau nė vieno klerko. Juk dabar puikios finansavimo galimybės, tikrai negąsdinantis yra 10 proc. pradinis įnašas. Pateikus visus reikalingus dokumentus, bankas atsakymą dėl finansavimo duoda per 24 valandas. Ūkininkai gali tiesiog kreiptis į mūsų įmonę ir viską išaiškinsime“, – paragino R. Trainaitis.

Demonstraciniame ture žemdirbiai galėjo išbandyti visą Valtra modelių gamą: A serijos – iki 145 AG, N serijos – iki 175, T serijos – iki 271 AG. Dėmesį traukė ir universalus ratinis traktorius „Valtra T254 Versu Smart Touch“ – šiemetinės parodos „Ką pasėsi...“ medalininkas. Beje, šio modelio traktorių iš karto po parodos nusipirko ūkininkas iš Šalčininkų.

„Apskritai pastebėjome, kad Šalčininkų rajono ūkininkai labai aktyviai šiemet perka traktorius“, – sako R. Trainaitis. Nuo šių metų pradžios „Rovaltra“ jau pardavė 65 Valtra traktorius – tai nėra rekordiniai pardavimai, bet visai neblogi rezultatai.

Jei derlius bus geras – naują traktorių pirks rudeniop

Kone visi renginyje dalyvavę žemdirbiai jau gerai žino bendrovę „Rovaltra“, nes iš jos yra pirkę ne vieną technikos gaminį. Štai Akmenės rajone ūkininkaujantis Jonas Kiminas neslėpė, kad labiausiai jį domina naujas traktorius. „Noriu įsigyti dar vieną Valtrą. Ūkyje turiu jau tris suomiškus traktorius, kurių seniausias 2002 m. gamybos, o naujausiam jau irgi 10 metų, taigi pats metas atsinaujinti. Reikia galingesnio – manau 200 AG būtų pats tas, išsirinkau modelį iš T serijos“, – sako J. Kiminas.

Iš Akmenės atvažiavęs Jonas Kiminas vakar galutinai apsisprendė, kad jo ūkiui geriausiai tiktų T serijos Valtra traktorius

300 ha dirbantis ūkininkas sako, kad jo apsisprendimas, kada įsigyti traktorių, priklausys nuo būsimo derliaus. „Tuose laukuose, kurie prie žvyriuko, prie smėliuko, jau jaučiasi sausra: augalų lapai pradeda raitytis. Jei lietaus nebus dar pora savaičių, tada bus ne kas. Nedžiugina ir kviečių kaina – neseniai kelioms dienoms buvo pakilusi, bet dabar vėl krenta“, – sako J. Kiminas.

Žemaitijoje kuria suomišką ūkį

Telšių rajono ūkininkas Vytautas Noreika prieš septynerius metus nusipirko pirmąjį šalyje frontalinį grėblį Elho. „Pamačiau reklamą ir labai užsimaniau, nes supratau, kad turėdamas tokį grėblį vienu važiavimu galėsiu du darbus daryti. Grėblį koplektuoju su Valtra 141, kurį visada naudoju šienapjūtės darbams“, – sako ūkininkas.

Iš viso V. Noreikos ūkyje yra trys Valtra traktoriai, du teleskopiniai Merlo krautuvai, modernus Berthoud purkštuvas (pastarąjį įsigijo pernai ir labai patenkintas darbo kokybe: purškia be priekaištų, nemojuoja sijomis tarsi sparnais, o tiksliai kopijuoja lauko paviršių). Kaip juokauja ūkininkas, jis Žemaitijoje kuria suomišką ūkį, nes yra nuolatinis bendrovės „Rovaltra“ klientas.

„Kam beišradinėti kažką naujo, jei skandinavai jau sukūrė ir patikrino. Žemaitijoje kuriu suomišką ūkį“, – sako daug suomiškos technikos įsigijęs Telšių r. ūkininkas Vytautas Noreika

Ūkininkas dirba per 300 ha žemės, augina pieniniusir mėsinius galvijus – iš viso dabar yra 146 galvos. Kasmet paruošia maždaug 1 500 šienainio ritinių. „Orai šiemet geri, pirmasis šienavimas jau baigtas. Tiesą sakant net nežinau, kiek ritinių jau padarėme – bet tereikės užmesti akį į kompiuterį ir viskas bus aišku“, – šypteli ūkininkas Vytautas Noreika.

Visus demonstruotus technikos gaminius išbandę žemdirbiai galėjo dalyvauti loterijoje ir laimėjo vertingų prizų

Lauko diena vakar tradiciškai baigėsi pietumis ir smagia loterija. Analogiškus demonstracinius turus birželio mėnesį bendrovė „Rovaltra“ dar planuoja surengti Kretingos ir Šilutės rajonuose.

MŪ inf.