Kaunas. Žemės ūkio veiklos efektyvumas ir konkurencingas priklauso nuo ūkyje taikomų technologijų ir naudojamos technikos. Kas paskatintų ūkių technikos parko atnaujinimą, ar ateityje valstybės ir ES lėšomis turėtų būti remiamas žemės ūkio mašinų įsigijimas, kam skiriami prioritetai? Savo mintimis ir įžvalgomis dalijasi žemės ūkio mašinomis prekiaujančių įmonių atstovai.

Audrius KAVALIAUSKAS, DOJUS grupės vykdantysis direktorius

Kaip technikos pardavėjai norėtume, kad technikos įsigijimas būtų remiamas, tačiau svarbiausia, jog apskritai žemės ūkis būtų remiamas ir ūkiai būtų pajėgūs generuoti pajamas. Jei ūkiai gaus pelno, tai ir bus jiems paskata modernizuoti technikos parką.

Vertinant tai, kas vyko Lietuvoje, daug lengviau pasakyti, kas neturėtų būti remiama, pavyzdžiui, naudotos technikos pirkimas, kaip tai buvo daroma, kompensuojant senesnių kaip 7 metų traktorių įsigijimą. Vadinu tai rėmimo parodija, nes parama visų pirma turėtų skatinti pažangą bei efektyvumą. Tai turėtų būti principinis dalykas. Parama turi padėti ūkiams efektyviau vystyti gamybą, didinti jų konkurencingumą. Todėl naudotos technikos įsigijimo rėmimas prilygsta pinigų švaistymui.

Pasaulio pramonės revoliucija žemės ūkyje susijusi su skaitmenizavimu, automatizavimu, autonominėmis mašinomis. Kad mūsų žemės ūkis sugebėtų konkuruoti naujomis sąlygomis, rėmimas yra būtinas, tačiau parama turėtų būti skiriama naujoms mašinoms ar technologijoms su tiksliosios žemdirbystės elementais, duomenų surinkimu, perdavimu, automatiniu vairavimu ir panašiais dalykais įsigyti.

Naujosios technologijos mažina sąnaudas, padeda taupyti, kelia efektyvumą. Tik laiko klausimas, kiek ilgai išliks šių technologijų nenaudojantys ūkiai, jų ateitis – išnykimas. Juk išnyko ūkiai, kurie kažkada galvojo, kad dirbs tik su arkliais.

Romualdas TRAINAITIS, įmonės „Rovaltra“ generalinis direktorius

Mano nuomone, paramos verti tik tie ūkiai, kurie dirba ir realiai gamina žemės ūkio produkciją. Tad pagrindinis paramos skyrimo rodiklis turėtų būti gamyba ir apyvarta. Dabar remiami tie, kurie nieko nedaro, parama skatinamas neveiklumas, vadinamieji „sofos“ ūkininkai. Kuo didesnė apyvarta, tuo labiau tokį ūkį reikėtų remti, nes jis duoda naudą valstybei, kuria darbo vietas. Jei nėra pažangos, tokio ūkio remti nereikėtų.

Jei vidutinis ūkis būtų remiamas pagal augimo procentą, tai jis paramos gautų daugiau nei stambus ūkis. Tarkime, stambiam ūkiui keliolika procentų padidinti apyvartą – sunkiai įgyvendinama užduotis, o štai smulkusis ūkininkas, parduodantis 100 kg medaus, kitais metais gali parduoti 150 kg, tad vertinant pagal apyvartos augimą jam ir parama būtų skiriama didesnė.

Žemės ūkio technika ir technologijos sparčiai tobulėja, kuriami bepiločiai traktoriai. Tad ir skatinti reikėtų ne trihektarininkų, o tų ūkių, kurie realiai vysto gamybą, gamina atitinkamus produktus, modernizavimą, nes tik tokiuose ūkiuose moderni technika bus išnaudojama efektyviausiai.

Rimas NORVILAS, bendrovės „Lytagra“ komercijos vadovas

Nesvarbu, kokia paramos forma būtų, bet be jos kalbėti apie ūkių technikos parko atnaujinimą sunku. Nors dar tik kuriamos ES naujojo programavimo laikotarpio gairės, tačiau, ko gero, didelio žemės ūkio technikos ir įrangos modernizavimo proveržio tikėtis neverta. Tiesa, palankios gamtinės sąlygos šiuo metu teikia optimizmo.

Esant šiltiems orams, kol kas pasėliai atrodo gerai, tai lyg ir prognozuotų neprastą derlių, svarbu, kad pasaulinėje rinkoje supirkimo kainos būtų geros. Jei gamtinės sąlygos nesutrukdys nuimti derlių, didelė tikimybė, kad dalį uždirbtų pinigų žemdirbiai investuos į techniką, žinoma, nebūtinai, į naują, nes vis auga naudotos technikos paklausa.

Šiuo metu bankai atsargiai skolina ūkininkams, tačiau kai kurie sunkiomis sąlygomis išmokę dirbti ūkiai išlaidas skaičiuoja atsakingai, tai ir kredito įstaigos juos finansuoja, mes mato potencialą, ypač jei ūkis turi nemažai nuosavos žemės. Technika gyvybiškai svarbi, nes daugelį darbų žemės ūkyje reikia atlikti laiku ir tiksliai. O nemažai metų dirbusi technika kiekvienais metais tampa rizikingesnė, dažnėja remontas ir prastovos, kurios ypač nuostolingos sezono metu.

Naudotos technikos įsigijimas tiesiogiai neturėtų būti remiamas, nebent diferencijuojant tiesiogines išmokas, kad ūkis taptų pajėgesnis įpirkti techniką. Jau buvo keli projektai naudotai technikai įsigyti, tačiau, mano nuomone, taip pinigai skiriami tiesiog „pravalgyti“. Tai – ne investicija, o vienadienis sprendimas. Jei jau remti investicijas, tai tik į modernią pažangiomis technologijomis ir sprendimais aprūpintą techniką.

Remiant modernios technikos įsigijimą, reikėtų atsižvelgti į ūkio dydį ir kryptį. Nors vis daugiau ūkių renkasi augalininkystę, tačiau tenka pripažinti, kad esame gyvulininkystės kraštas. Tad Lietuvos agrarinės politikos prioritetai turėtų būti skiriami gyvulininkystei, ypač skatinant šeimos ūkius, turinčius apie 120 melžiamų karvių, dirbančių 200–250 ha žemės. Tokie ūkiai galėtų būti konkurencingi ir modernizacija jiems ypač svarbi, pradedant technologine įranga, pastatais, infrastruktūra. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad per investicinį projektą būtų kuriamos darbo vietos.

Romas NAUDŽIŪNAS, „Väderstad“ generalinis direktorius

Pirmiausia pats ūkininkas turi norėti atnaujinti technikos parką, diegti inovacijas ir aktyviai jomis domėtis – tai turi kilti iš poreikio dirbti geriau, efektyviau, našiau. Žinoma, turi būti ir sąlygos susipažinti su inovacijomis, kurios apima metodus, technologijas ir techniką.

Inovacijos ne visada lengvai skinasi kelią. Jei jos nėra skatinamos, sugaištama daug laiko jų naudai įvertinti. Pavyzdys – mūsų žemės ūkis, kuriam Europos Sąjungos parama padėjo sustiprėti ir tapti tokiu, koks yra dabar. Tad esu įsitikinęs, kad skatinimas ir parama ūkiams reikalinga ir toliau, naujas technologijas, inovacijas ir ūkių modernizavimą būtina remti, nes kitaip į priekį eisime vėžlio greičiu.

Mindaugas LAPATKINAS, bendrovės „Agrokoncerno technika“ direktorius

Naujos žemės ūkio technikos įsigijimas turėtų būti remiamas, nes parama skatina ūkių technikos parko atnaujinimą. Mano galva, prioritetų dėliojimas nėra labai gerai, nes bet kurios krypties ūkis turi turėti vienodas sąlygas pasinaudoti parama, negalima išskirti vieno sektoriaus, kaip kad pastaruoju metu buvo susitelkta vien į gyvulininkystę. Ką daryti tiems ūkiams, kurie neturi gyvulių, gyvulininkystės bazės, o tik augina grūdus? Mokesčius valstybei jie taip pat moka, kuria darbo vietas.

Ne vienas klientas, gavęs paramą, pirko naują žemės ūkio mašiną, o jei parama nebuvo skiriama – investavo į naudotą techniką. Tad jei ateityje nebūtų skiriama parama žemės ūkio technikai įsigyti, ūkių modernizacija būtų gerokai lėtesnė ir daugiau nukreipta ne į naujos, o į naudotos technikos pirkimą. Tad vargu ar galima kalbėti apie ekologiją, darbo našumą, ergonomiškumą. Svarbu ir tai, kad parama suteikia galimybę silpnesniam ūkiui įsigyti naują techniką, kurios įpirkti savo lėšomis jis nepajėgia.

Prisiminkime tuos metus, kai dar nebuvo paramos Lietuvoje ir daugelis įmonių, tarp jų ir mūsų, savo veiklą pradėjo prekiaudamos naudota technika. Surinkdavome iš Vokietijos ir kitų šalių naudotą techniką ir viską gabenome į Lietuvą. Kažin ar vėl norime tapti naudotos technikos surinkimo aikštele? Juolab kad puoselėjama idėja ir noras Lietuvai ateityje tapti inovatyviausiu žemės ūkio regionu Europoje. Deja, jei nebus rėmimo, bus vėl grįžtama prie naudotos technikos. Ši tendencija matoma jau dabar, nes kai parama buvo orientuota į gyvulininkystę, nemažai ūkių pradėjo domėtis naudota technika.

Orestas ŽILĖNAS, įmonės „Agrodetalė“ vadovas

Žemės ūkio technikos įsigijimas turėtų būti remiamas, nes Lietuvoje be žemės ūkio daugiau nieko ir nėra. Žemės ūkis palaiko pramonę, kuri perdirba žemės ūkio produktus. Tad, manau, kad ir ateityje bus galima įsigyti žemės ūkio technikos, pasinaudojant parama. Tiesa, galbūt tai nebus šimtaprocentinis rėmimas, bus kompensuojama 50 proc. ar net mažiau mašinos vertės, tačiau rėmimas bus. O kalbant apie prioritetus – visiems ūkiams turėtų būti sudarytos sąlygos pasinaudoti parama.

Remti reikėtų ne tik naują, bet ir naudotą, tačiau ne senesnę kaip 5–7 metų techniką. Nauja technika labai brangi, o kelerius metus naudota technika galima dirbti taip pat našiai ir efektyviai, kaip ir su nauja.

Nemažai ūkių su parama įsigijo naujų Belarus traktorių. Kai parama buvo didelė ir kompensuodavo 100 proc. vertės, ūkininkai rinkdavosi vakarietišką techniką. Kai paramos suma sumažėjo arba buvo nedidelė, pvz., jaunojo ūkininko įsikūrimo, ūkininkai pradėjo ieškoti pigesnių naujos technikos alternatyvų. Buvo metų, kai su parama parduodavome iki 100 traktorių per metus. Ir dabar sandėlyje turime traktorių, kuriuos ūkininkai norėtų įsigyti su parama, tik šiuo metu nėra programų.

MŪ inf.