Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Technika
Kaip optimizuoti tręšimo kaštus?
Asociatyvi nuotr.

Kaunas. Kai trąšų kaina pasiekė neregėtas aukštumas, optimizuoti žemės ūkio veiklą, taupyti sąnaudas ypač aktualu. O sutaupyti trąšų galima efektyviai išnaudojant sveiko ir kokybiško dirvožemio potencialą, pasitelkiant naujausius agronominius ir inžinerinius sprendimus.

Apie veiklos optimizavimo ir taupymo galimybes kalbėta bendrovės „DOJUS agro“ organizuotame nuotoliniame seminare „Kaštų optimizavimas tręšiant ir sėjant“. Tai antrasis nuotolinių seminarų ciklo „Dalijamės žiniomis“ renginys, pirmasis vyko vasarį.

Pranešimą apie dirvožemį, sprendimus ir iššūkius skaitęs VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas doc. Vytautas Liakas sutiko, kad trąšų krizė pasauliniu mastu turės įtakos užauginamo derliaus kiekiui, tačiau ir tręšiant mažesnėmis normomis, jo įsitikinimu, galima gauti gerą derlių, tik būtina trąšas naudoti efektyviai, tiksliai ir racionaliai.

Bioversija 22 02 02

Jis priminė, kad 1 t kviečių užauginti reikia apie 32 kg azoto, 11 kg fosforo, 22 kg kalio. Vadinasi, 8 t/ha užauginti reikia daug trąšų, ypač azoto. „Būtina maisto medžiagas išnaudoti efektyviai, pirmiausia sudarant sąlygas jas paimti iš dirvožemio, nes iš jo augalai pasisavina apie 70 proc. maisto medžiagų“, – sakė mokslininkas, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į šiaudų panaudojimą.

Su 1 t šiaudų galima sugrąžinti į dirvą apie 7 kg azoto, 10 kg kalio, taip dirvožemyje paliekant nemažus maisto medžiagų kiekius kitiems augalams, kurie bus auginami po kviečių. O 1 t rapsų užauginti reikia 60 kg azoto, iš jų 40 kg – sėkloms subręsti, tačiau jų šiaudai ir šaknys palieka apie 10 kg azoto.

„Svarbiausia augalines liekanas tinkamai apdoroti ir įterpti, jokiu būdu neužarti, kad papildytų dirvožemį. Be to, rapsų liekanos padidina ir anglies atsargas. Reikia nepamiršti, kad šias maisto medžiagas augalai pradės pasisavinti tik vasaros viduryje, kai jas iš augalinių liekanų atpalaiduos mikroorganizmai“, – sakė V. Liakas, pabrėždamas dirvožemio gyvybingumo, nuo kurio priklauso maisto medžiagų prieinamumas, svarbą.

Atliekant dirvožemio tyrimus, svarbus rodiklis –  humusingumas, kuris parodo, kokiu intensyvumu augalai gali iš dirvožemio pasisavinti azotą. Jei humusingumas žemas, iki 2 proc., tai ir augalų aprūpinimas azotu iš dirvožemio žemas, todėl ir tręšimas mineralinėmis trąšomis gelbėja tik šiek tiek, tačiau alinamas pats dirvožemis, kyla kitų problemų.

„Tokiuose dirvožemiuose pirmiausia reikėtų auginti azotą kaupiančius augalus, naudoti laisvąsias azotą fiksuojančias bakterijas, didinti dirvožemio gyvybingumą, kad būtų pakankamai sliekų, kurie aprūpintų deguonimi“, – patarimus vardijo dirvožemio specialistas, pridurdamas, kad tik gyvybingame dirvožemyje galima suformuoti optimalų pasėlio tankumą.

Pasėlio tolygumas ir tręšimo filosofijos pokyčiai

Pasak V. Liako, jei pasėlis netolygus, turi visiškai keistis ir tręšimo filosofija. Tręšti pliką plotą – neracionalu, nes nuo trąšų granulės augalų neatsiranda, o didesnes trąšų normas reikėtų skirti tolygiems ir produktyviems pasėliams.

„Kai kuriuose ūkiuose prastesniuose pasėliuose išpilama daugiau trąšų, tikintis, kad silpni augalai suformuos gerą derlių, bet taip nebūna. Silpnas augalas fiziologiškai neturi potencialo“, – tvirtino mokslininkas, ragindamas pirmiausia nusistatyti, kuris laukas produktyviausias ir jam skirti daugiau dėmesio, o tręšimo intensyvumą rinktis, atsižvelgiant į dirvožemio derlumą ir pasėlio tankumą.

Jis pastebėjo, kad šiemet kovo mėnuo buvo rekordiškai sausas, todėl žiemkenčių pasėliuose susidarė pluta, kurią buvo labai svarbu suardyti, kad būtų uždaryta drėgmė, augalai gautų deguonies ir galėtų efektyviai naudoti maisto medžiagas. Tad ūkininkai, išbėrę trąšas ant nesuardytos plutos, apie jų efektyvumą gali pamiršti – laukia dideli azoto nuostoliai, nes dirva išdžiūvusi, nebuvo vandens prie šaknų, o trąšos į augalą patenka tik su vandeniu.

Šiųmečio pavasario iššūkiai

„Tad svarbiausi šio pavasario darbai – akėti ir išberti trąšas. Nors azoto trąšų nuostolių sunku išvengti, būtina juos mažinti naudojant kartu inhibitorius, humines rūgštis, kurios padidina trąšų efektyvumą, mikrobiologinius preparatus, pvz., azotą fiksuojančias bakterijas, kurias galima naudoti tręšiant tiek skystomis, tiek biriomis trąšomis. Priemonių yra, tik būtina jas išnaudoti efektyviai, o ne vien salietrą berti“, – pabrėžė mokslininkas.

Jis taip pat kvietė atkreipti dėmesį, ar ant augalų šaknų nėra fuzariozės ženklų, nes išbertos azoto trąšos kartu paskatina ir patogenų plitimą, neleidžia efektyviai išnaudoti maisto medžiagų, dėl to nukenčia žiedynas, nyksta varputės ir prarandami nemaži derliaus kiekiai.

„Optimalaus tankumo apie 5 mln. vnt./ha pasėlyje vienas prarastas grūdas iš kiekvienos varpos lygus 200–300 kg derliaus. O juk išnyksta ne vienas grūdas varpoje, tad praradimai gali siekti ir 2–3 t, o tai jau neracionalūs nuostoliai“, – sakė V. Liakas, patardamas investuoti į biostimuliatorius ir to išvengti.

Sėjant vasarinius augalus, buvo svarbu kuo anksčiau išlyginti laukus ir uždaryti drėgmę, nes sausas kovas neišvengiamai turės didelės įtakos pasėlių tankumui, taip pat ir tręšimui. Jei dėl grumstų kiekio, dirvos paruošimo ir sėklų drėgnumo (sėtos beicuotos drėgnos sėklos, kurios prasčiau absorbuoja vandenį) augalai sudygs netolygiai, tai prieš sėją išbertos trąšos bus panaudotos neracionaliai.

„Žinoma, naudoti trąšas – paprasčiausia, tačiau jos patenkina tik 7 proc. augalų maisto medžiagų poreikio, neturi jokios įtakos anglies kiekiui, kurios augalams reikia 7 kartus daugiau nei mineralinių trąšų. Tam būtinos augalinės liekanos, huminės rūgštys. Augalui deguonies reikia tris kartus daugiau nei mineralinių trąšų, tad duodant trąšų, bet neduodant deguonies, efekto nebus. Tad pirmiausia anglis, deguonis, optimalios augimo sąlygos ir tik tada trąšos veiks puikiai, o jų reikės gerokai mažiau“, – svarbiausius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint trąšas naudoti efektyviai, vardijo V. Liakas.

Azoto jutiklių nauda

Agronomas ir įmonės „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės specialistas Giedrius Žiūraitis pabrėžė, kad nemažai sutaupyti galima naudojant azoto jutiklius, padedančius azoto trąšas augalams atiduoti tikslingai, netręšiant tų vietų, kur nėra augalų.

Tarp šios įrangos naudojimo privalumų jis taip pat išskyrė geresnę grūdų kokybę dėl didesnio baltymų kiekio, mažesnes ne tik trąšų, bet ir augimo reguliatorių, cheminių produktų sąnaudas. Azoto jutiklių įranga gali būti naudojama bet kokioms azotinėms trąšoms paskleisti.

„Renkantis azoto jutiklių įrangą, svarbu atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus: ar turi aktyvios šviesos technologiją, leidžiančią dirbti bet kokiomis sąlygomis neiškreipiant lauko duomenų, koks yra skenavimo kampas ir plotas“, – svarbiausius šios įrangos techninius dalykus išskyrė G. Žiūraitis, pristatydamas įmonės siūlomą Green seeker azoto jutiklių įrangą, kuri gali dirbti tiek su tręštuvais, tiek su purkštuvais.

Į ką atkreipti dėmesį, renkantis tikslųjį purkštuvą ar tręštuvą

Norint purkšti kokybiškai ir taupiai, be tokių svarbių komponentų, kaip bakas, sijos, važiuoklės amortizacija, chemikalų užpildymo bakelis ir siurblys, purkštuvui svarbu ir technologijos, kurios būtinos, norint tausoti gamtą, taupyti chemiją ir tolygiai padengti pasėlius.

Pasak bendrovės „DOJUS agro“ produktų specialisto Aurimo Cikanavičiaus, tarp tokių technologijų – tręšimas kintama norma ir sekcinis 3 m arba individualus purkštukų valdymas kas 50 ar 25 cm. Šis sprendimas labai padeda taupyti, nes leidžia sumažinti chemijos kiekį, purškiant tik ten, kur reikia, ir kiek reikia, nekenkiama pasėliams, nes neperpurškiama, augalai nenudeginami, nepurškiama už lauko ribų, patogu dirbti naktį.

Vadybininkas pabrėžė ir siurblio bei naudojamų purkštukų vaidmenį purškiant. Jo teigimu, populiariausias rinkoje membraninis siurblys tinkamiausias tik naudojant sekcinį sijų valdymą, o norint purkšti tiksliai, valdant atskiru purkštukus, rekomenduojama išcentrinių siurblių sistema, kuri padeda išlaikyti tikslias normas, greitai reaguoja į pasikeitimus, nereikia keisti membranų, galima naudoti su azoto jutiklių įranga ir dirbti su kintamos normos žemėlapiais.

Pristatydamas Kuhn Axes trąšų barstomųjų techninius sprendimus, užtikrinančius trąšų išbėrimo tikslumą, „DOJUS agro“ produktų specialistas Ignas Kubilius išskyrė EMC sistemą.

„Ši elektroninė masės valdymo sistema normas tiksliai paskirsto abiejose tręštuvo pusėse, nereikia kalibruoti, galima atskirai reguliuoti abi išbėrimo sklendes, todėl mašina nėra jautri vibracijoms, reljefo pokyčiams. Po kiekvienu disku yra po daviklį, kuris kas sekundę matuota srautą ant disko, o įvykus pokyčiui atidaro, uždaro sklendę arba pakeičia jos buvimo vietą virš disko – taip keičiama granulės kritimo ant disko vieta“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, palyginti su kitomis ūkyje naudojamomis mašinomis, tręštuvas yra viena iš sąlyginai pigiausių mašinų, bet per ją praeina pusė ūkio metinės apyvartos, tad ypač svarbu ją išmintingai pasirinkti.

Sėjos optimizavimo sprendimai

Įmonės „DOJUS agro“ produktų specialistas Mantvydas Bauras priminė, kad derliaus užauginimo kaštų struktūroje, žemės paruošimas ir sėja sudaro apie 40 proc., derliaus nuėmimas – apie 35 proc. ir augalų apsauga apie 21 proc. visų išlaidų.

„Tačiau didžiausią išlaidų pyrago dalį galima sumažinti ne procentais, o kartais, pasirinkus Claydon Opti-till sistemą“, – sakė M. Bauras. – Kas sudaro šią sistemą? Po kombaino antra mašina – ražieninės akėtėlės, trečia – juostinė sėjamoji ir ketvirtoji, jei reikia – volai“.

Pasak jo, ražieninės akėtėlės sudaigina iki 90 proc. pabirų, nes dirba iki 2 cm gyliu. Palyginimui, diskiniu skutikliu dirbama iki 7 cm gyliu, todėl pabirų sėklos pasiskirsto įvairiuose dirvos sluoksniuose, todėl būna kelios dygimo bangos, sudaroma konkurencija pagrindiniams augalams. Akėtėlių gama nuo 3 iki 15 m darbinio pločio, degalų sąnaudos – nuo 1 iki 2 litrų.

Juostinės sėjamosios konceptas susideda iš drenažinio norago, sukuriančio optimalias sąlygas augalo šaknims vystytis, nudrenuojančio drėgmės perteklių, 17 cm pločio išsėjimo noragėlių, užžėrimo lopetėlių ir akėtėlių eilės. Trąšas įterpti galima trimis būdais: padėti jas šiek tiek virš sėklos, žemiau sėklos per drenažinį noragą arba virš sėklos ir po ja vienu metu.

„Vertinant iš agronominės pusės, juostinės sėjos nauda – aktyvesnė fotosintezė, didesnis vėjo prieinamumas ir dėl to mažesnis grybinių ligų plitimas, optimalios šaknijimosi sąlygos. Besikeičiant klimatui, sėjai lieka vis mažiau laiko, o su juostine sėjos technologija 1 ha apsėti galima per 17 min., sunaudojant tik 14 l degalų. Palyginimui: ariant 1 ha apsėti atitinkamai reikia 78 min. ir 38 l, minimaliai dirbant – 43 min. ir 38 l degalų“, – juostinės sėjos privalumus vardijo specialistas.

Be juostinės sėjos technologijos, žemdirbiams, siekiantiems tausoti dirvožemį ir taupyti sąnaudas, bendrovė „DOJUS agro“ gali pasiūlyti ir tiesioginės sėjos sprendimų, tarp kurių – diskinė Kuhn Aurock sėjamoji.

Parengta: bendradarbiaujant su bendrove „DOJUS agro“
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kokias tiksliosios žemdirbystės technologijas naudojate savo ūkyje?
Visos apklausos