Amsterdamas/Kaunas. Naujosios technologijos labai sparčiai ateina į agrarinį sektorių ir įvairiais būdais jį keičia. Švedų verslininkas ir futurologas Niklas Bergmanas (Nicklas Bergman) sudarė žemės ūkį keičiančių technologijų dešimtuką, kuriame pirmą vietą užima dirbtinis intelektas.

Futurologas ir investuotojas Niklas Bergmanas savo uždavinį suvokia ne kaip ateities pranašavimą, bet galvojimą apie tai, kaip tinkamai jai pasiruošti. Jis priklauso Jungtinėse Valstijose veikiančiai kolektyvinio intelekto grupei, kuri daug dėmesio skiria naujų technologijų prognozėms, jų kūrimui, veikimui.

Kalbėdamas apie ateitį ir technologijas, N. Bergmanas sako, kad reikėtų sutikti, jog nei visuomenė, nei verslas nėra visiškai pasiruošę ateities pokyčiams. Visi mes tam daugiau ar mažiau ruošiamės, tačiau nėra tokių, kurie permainoms būtų visiškai pasirengę.

Niklas BERGMANAS

 Niklo BERGMANO įžvalgos, kuriomis jis birželio pradžioje pasidalijo ateities traktorių dizaino konkurso „Valtra Design Challenge" finaliniame renginyje, vykusiame Apeldorne, Olandijoje

Mūsų aplinkoje daugėja naujų, daug žadančių ir besikeičiančių dalykų. Perkame prekes internetu, kurjeriai pristato siuntas jau kitą dieną, o mes net nesusimąstome, kaip visa tai veikia. Žemės gyventojai nuolat migruoja, ir ne tik tarp žemynų, šalių, bet ir tarp miesto ir kaimo. Pastaruoju metu vis daugiau jų palieka kaimus, veržiasi į miestus. Tai rimtas iššūkis ekosistemai. Keičiasi mūsų gyvensena, darbas, namų aplinka, o kartu ir pačios visuomenės funkcionavimas. Belieka spėlioti, kur gali nuvesti šie pokyčiai?

Jeigu reikėtų sudaryti žemės ūkį keičiančių ir keisiančių technologijų dešimtuką, tai jis atrodytų šitaip.

Žemės ūkį keičiančių technologijų TOP 10

Nr. 10. Genetinė modifikacija. Tai nėra naujas dalykas, tačiau per pastaruosius penkerius metus jis gerokai pakito. Įsivaizduokime, kad po 10 ar 15 metų galėsime skenuoti savo vaikus ir koreguoti jų genetines ligas ar būdo savybes, kurios mums nepatinka. Ar tai etiška, legalu? Tokius dalykus būtina diskutuoti, aptarinėti su visuomene. Mes vis dažniau susidursime su naujomis ir labai skirtingomis technologijomis, kurios yra įdomios, bet kartu jos gali būti ir bauginančios bei atgrasios. Apie tai privalome kalbėtis.

Nr. 9. Vadinamoji „blockchain" technologija (kitaip - blokų grandinė) leidžia realiu laiku atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Ji išpopuliarėjo dėl virtualiosios valiutos - bitkoinų, kurių vertė labai svyruoja: sumažėja, po to nežmonišku greičiu pakyla, vėl pamažėja, tai vėl pakyla... Deja, bet bitkoinai kaip valiuta yra plačiai naudojami ir šešėlyje blogiems tikslams pasiekti. Vis dėlto tai yra nuostabu - per minutę atliekama milijonai piniginių operacijų, kontraktų ir kt. „Blockchain" technologija taikoma daugelyje įvairių sričių. Kadangi auga ekologiškų maisto produktų paklausa, „blockchain" gali padėti žemės ūkiui sparčiau plėstis, nes tampa įmanoma sekti, kaip produktas iš tiekėjo pasiekia vartotoją.

Nr. 8. Natūrali vartotojo sąsaja (angl. Natural user interface - NUI). Jeigu turite iPhone, turėtumėte žinoti ir apie jame esančią programą „Siri" (angl. Speech Interpretation and Recognition Interface, kitaip - kalbos vertimo ir atpažinimo sąsaja - kalbos atpažinimo programa, sujungta su balso agento technologija). Į balsu ištartą klausimą programa balsu automatiškai pateikia atsakymą. Tai parodo, kaip mes bendraujame su technologijomis, kurios yra aplink mus - gestais, kalba, ženklais. Mano šešerių metų dukra galvoja, kad „Siri" yra jos geriausia draugė - ji gali su ja kalbėtis valandų valandas. Tai, kaip mes bendraujame su technologijomis, yra labai įdomu.

Nr. 7. Debesija (angl. cloud, cloud computing). Kai gauname naują išmanųjį telefoną, mūsų klausiama, ar norime išsaugoti nuotraukas debesijoje. Įdomu tai, kad didžiausias debesijos naudotojas pasaulyje yra elektroninės prekybos portalas „Amazon.com", kuris iš pradžių prekiavo vien knygomis, po to buvo išplėstas iki programinės įrangos, drabužių, maisto, elektronikos ir kitų prekių. Galiausiai „Amazon" pradėjo naudoti debesiją kompanijos ištekliams, o vėliau ėmė ją pardavinėti kitiems. Naudojant debesiją labai patogu stebėti orus, analizuoti palydovines nuotraukas, o tai gali labai būti naudinga žemės ūkyje.

Nr. 6. Dronai. Prieš porą metų turėjau droną, tačiau nesugalvojau, kaip jį galiu panaudoti. Taip dažnai nutinka su naujomis technologijomis. Tačiau laikui bėgant įmanoma atrasti vis įdomesnių panaudojimo būdų. Pavyzdžiui, statybų pramonėje dronais galima sekti, kaip vyksta darbai, kaip projektas atrodo iš paukščio skrydžio. Saugos įmonės gali naudoti dronus stebėti didelius laukus ir gamyklų teritorijas. Mano gimtojoje Švedijoje dronams bandoma pritaikyti teisinę sistemą. Tikėkimės, kad ateityje tai pasiseks.

Nr. 5. Robotai. Populiariojoje kultūroje robotai minimi jau maždaug šimtą metų. Dabar galime pamatyti vis daugiau savarankiškų robotų, kurie gali vaikščioti kaip žmonės, adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos. Ateityje bus daugiau specializuotų robotų. Žinoma, žemės ūkyje naudojami robotai neatrodys tarsi iš fantastinių filmų.

Nr. 4. Internetas. Prie jo jungiasi vis daugiau ir daugiau vartotojų. Daug įrenginių, įvairių daiktų susiejama su internetu, net kavos puodeliai, marškinėliai, akiniai, batai, diržai. Šią tendenciją matome ir žemės ūkyje - pasinaudodami internetu ir debesija galime stebėti pasėlius, neišeidami iš namų.

Nr. 3. Virtuali realybė. Ar išbandėte virtualios realybės akinius? Aš išbandžiau ir man svaigo galva, nes kūnui sunku atpažinti šią netikrąją realybę. Ateityje galėsime prijungti telefonus, kompiuterius ir kitus įrenginius prie šių akinių, galbūt turėsime specialius lęšius akims, kurių veikimas bus pagrįstas naujomis technologijomis, ar net implantus. Mums teks nuspręsti, kaip visa tai išnaudoti efektyviai. Žemės ūkyje virtuali realybė gali padėti lengviau perprasti įvairius tikrovės procesus.

Nr. 2. Savarankiškos transporto priemonės. Jei automobiliai bus savarankiški, kokios tuomet bus vairuotojų teisės? Teigiama, kad naudojant savarankiškas transporto priemones, apie 90 proc. sumažėtų mirčių, susijusių su eismo įvykiais. Tuomet netikėtai iškiltų kita problema - sumažėtų transplantacijai reikalingų žmogaus organų pasiūla, nes sumažėtų organų donorų. Kartais atrodo tarsi būtume išsprendę vieną problemą, tačiau iškart atsiranda kita. Įsivaizduokime šeštadienio vakarą ir keturis draugus, kurie išvažiuoja į barą: vienas negeria, nes jis vairuoja, o kiti trys svaiginasi. O jei jie turėtų savarankišką transporto priemonę, šeštadienio vakarą gertų visi keturi, vadinasi, išaugtų alkoholio vartojimas. Jeigu būtumėte degtinės gamintojai, jums nereiktų finansuoti alkoholio reklamos, galėtumėte iškart investuoti į savarankiškas transporto priemones.

Nr. 1. Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence - AI). Dirbtinis intelektas atvers begalę galimybių, tačiau gali atsirasti ir begalė minusų. Bendrovė „Google" 2016 m. pristatė AI, kuris gali žaisti „Go" žaidimą - sudėtingesnį tūkstantį kartų nei šaškės. Žaidimas reikalauja itin aštrios intuicijos. Taigi, AI žaidžiant šį žaidimą mokslininkai pastebėjo keistą dalyką - kompiuteris pradėjo daryti ėjimus, kurie nebuvo logiški. Tačiau po kelių ėjimų kompiuteris laimėjo - mokslininkai analizavo šiuos ėjimus ir suvokė, kad tai buvo protingiausias šio žaidimo ėjimas, kurį kas nors kada nors buvo padaręs. Kompiuteris sugebėjo pats išmokti naują informaciją tokiu lygiu, kurio nesuprantame. Tas pats nutiko su pokerio robotu. Patyrę žaidėjai po kelių dienų pastebėjo, kad robotas pradėjo blefuoti ir netgi rizikuoti, o tai yra labai žmogiška. Viso to jis išmoko pats. Žemės ūkyje dirbtinis intelektas gali būti labai plačiai ir lengvai pritaikytas. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad technologijos tarnauja žmonėms, o ne priešingai.

***

Nereikėtų niekuo aklai pasikliauti: nei mokslininkais, nei pardavėjais, nei politikais. Labai svarbu suprasti, kaip naujosios technologijos gali pasitarnauti žmonėms, pakeisti gyvenimą, darbą, santykius su kitais žmonėmis. Reikia stengtis sužinoti kuo daugiau apie naujas technologijas, tai gali praversti.

Ar galime tikėtis, kad ateityje dirbtinis intelektas ir robotai bus susijungti į vieną? Manau, kol kas dirbtinis intelektas „draugaus" su kompiuteriais, o robotų paskirtis bus atlikti pasikartojančias užduotis. Ar robotai nusipelnė savo teisių? Esu girdėjęs tokių diskusijų, mano nuomone, jie to nusipelnė, tačiau mes neturime jų prilyginti žmonėms.

MŪ inf.