Kėdainių r. Šiuolaikiniame žemės ūkyje diegiant skaitmeninius sprendimus einama link to, kad ne tik traktoriai galės valdyti žemės ūkio mašinas, bet ir atvirkščiai – mašinos galės valdyti traktorius.

Kaip pradėti netgi mažiems ūkiams savo turimoje žemės ūkio technikoje naudoti tiksliuosius ir skaitmeninius sprendimus, kalbėta žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodoje „Agrovizija 2024“ surengtame diskusijų forume šiam tema.

Diskusijoje dalyvavo kelių technikos tiekimo įmonių, taip pat banko, mokslo atstovai.

„Ar žemės ūkio mašina pažangi, pirmiausiai sprendžiama pagal tai, ar joje yra tikslioji palydovinė navigacijos sistema. Ji užtikrina ±2,5 cm tikslumą. Dabar atsiranda dar tikslesnės sistemos. Taigi, nesvarbu, ar žemės ūkio mašina savaeigė, ar prikabinama, ji turi turėti galimybę dirbti su palydovine navigacija. Traktoriuje tai būtų tikslioji palydovinė vairavimo sistema“, – sakė Dainius Šišlavas, VDU Žemės ūkio akademijos lektorius, žurnalo „Profi“ vyr. redaktorius.

Kitas aspektas, pasak jo, visi dabartiniai traktoriai turi naują elektroninę architektūrą. Kas slypi po šiais žodžiais?

„Anksčiau tik traktorius galėjo valdyti prie jo prikabintus agregatus. Dabartinių visų sistemų pagrindas toks, kad ir traktorius gali valdyti agregatą, ir pastarasis gali valdyti traktorių. Tai svarbu tolesniems žingsniams, kai kalbame apie autonomines savavaldes mašinas“, – sakė D. Šišlavas.

Pasak jo, dabar pažangia vadinama ta žemės ūkio mašina, kuri pati gali valdyti traukos mašiną.

Be to, dar ypač svarbu žemės ūkio mašinos adaptyvumas, tai reiškia galimybę dirbti su žemėlapiais, pavyzdžiui, derlingumo, dirvožemio žemėlapiais ir kt. Šiuolaikinės mašinos renka duomenis ne tik apie derliaus kiekybinius, bet ir apie kokybinius parametrus.

Pirmosios mašinos, pasižyminčios adaptyvumu, buvo pasėlių priežiūros mašinos: trąšų barstomosios (kintama norma), purkštuvai (taškinis purškimas). Dabar adaptyvumas taikomas ir dirvos dirbimo, sėjos mašinoms (sėja kintama norma).

Kaip pastebėjo D. Šišlavas, šioje „Agrovizijos“ parodoje lankytojai galėjo pamatyti pirmąją į Lietuvą atvežtą dirvos dirbimo mašiną – skutiklį, kuris gali dirbti su dirvožemio žemėlapiais: pagal tai reguliuojamos darbinės sekcijos.

Diskusijos dalyviai (iš kairės): Dainius Šišlavas, Tadas Baltušis, Arnas Radzevičius, Dangis Valaitis ir Paulius Atkočiūnas

Pirmas žingsnis link tikslumo

Tadas Baltušis, UAB „Margučiai“ eksporto vadybininkas, teigė, kad traktoriai su automatinio  vairavimo sistemomis Lietuvoje ėmė populiarėti vėliau nei Vakarų Europoje ir dėl to, jog ne visi ūkiai buvo finansiškai pajėgūs tokius įsigyti.

„Didelė dalis stambesnių ūkių dabar turi traktorius su automatinio vairavimo sistemomis, bet smulkūs ūkiai dar ne. Mažesni ūkiai dažniau įsigydavo ryšio sistemas, kurių tikslumas mažesnis ir nėra koreguojamas nuo bazinių stočių“, – sakė T. Baltušis.

Pasak jo, gera žinia ta, kad dabar ir tikslesnės sistemos tapo labiau įperkamos, o RDK ryšys Lietuvoje yra nemokamas ir gana kokybiškas. Mūsų šalyje palyginti geras ir 4G ryšys, bazinių stočių infrastruktūra. „Tai – pagrindas, kad praktiškai visi ūkiai, netgi nedideli, Lietuvoje galėtų naudoti techniką, paremtą RDK ryšiu. Pirmas laiptelis link tikslumo, skaitmeninimo ir būtų ūkiui įsigyti automatinio vairavimo sistemas turimiems traktoriams, kombainams ir kitai savaeigei technikai“, – sakė T. Baltušis.

UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis pabrėžė, kad einant link žemės ūkio skaitmeninimo, kol ūkiai dar negali daug investuoti į išmaniąją techniką, labai svarbu rinkti duomenis.

„Duomenų rinkimas būtinas, nes dirbtinis intelektas pasirengęs juos analizuoti, arba bus greitai įgalintas tą daryti ir tuomet pateikti tikslesnius sprendimus, negu šiandien priima pats ūkininkas. Suvokti visumą – ir augalų auginimą, ir techninius dalykus, ir ekonomiką vienam ūkininkui nėra paprasta. O dirbtinis intelektas duos tikslų ir aiškų atsakymą“, – sakė D. Valaitis.  

Traktorius išvažiuos iš garažo pats

„Visi didieji technikos gamintojai dirba su skaitmeninėmis technologijomis. Ateityje, manau, ūkiai pereis prie to, kad traktorius iš garažo išvažiuos pats, ir laukuose dirbs pats“, – sakė Arnas Radzevičius, UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus

Pasak jo, dabar žemės ūkyje plačiai kelią skinasi robotika. Atsiranda ir pirmieji padargai, kurie visiškai valdys traktorių. Tikimasi, kad artimiausiais metais jie jau bus komercializuoti.

Tiksliosios augalininkystės technologijos dabar pažengusios jau labai toli. „Ar mes tai įpirksime, ar tai įmanoma, o kiek tada kainuos maistas? Yra daug dedamųjų. Bet visas pokytis dėl skaitmenizacijos, naujausių technologijų lemia ir našumą, išteklių taupymą, reikia mažiau darbuotojų“, – sakė D. Valaitis.

Jis pastebėjo, kad dabar daugeliui ūkininkų kyla klausimas, ar investuoti į pačią naujausią technologiją, ar palaukti. Technologijos vystosi taip greitai, kad ne visuomet spėjama viską išbandyti laukuose.

„Taip, gamintojai išbando, testuoja. Tačiau tų bandymų duomenys nebūtinai pasiteisins kiekvienos konkrečios augalų rūšies, dirvos, ūkio ir šalies sąlygomis. Tokiu būdu galima investuoti į naujausias technologijas ir patirti nesėkmę. Versle taip būna. O šiuolaikinis ūkininkavimas irgi verslas, kuriame reikia labai tikslių ir pamatuotų sprendimų“, – sakė D. Valaitis.

Naujausios technologijos – jau čia, skaitmenizacija labai svarbu, tačiau ji turėtų būti diegiama apgalvotai.

D. Šišlavo teigimu, ūkiui įsigyjant žemės ūkio techniką labai svarbi inžinierių atsakomybė – įvertinti, kad nauja mašina būtų suderinta su jau turimomis. Tai vadinama mašinos junglumu, ar pavyks ją integruoti į jau esamas.

Įsigyjant naują mašiną, būtina įvertinti jos suderinamumą su jau ūkio turimu technikos parku

Bankai, kaip pastebėjo Paulius Atkočiūnas, „Swedbank“ atstovas, irgi žemės ūkio finansavime nebežiūri į paprastus skaičius, o vertina plačiau – tvarumo atžvilgiu.

„Skatinu mąstyti apie naujus technologinius sprendimus ir investicijas į juos, nes be to, greičiausiai bankai ateityje labai vangiai finansuos arba tie finansavimo kaštai bus brangesni. O bankai savo ruožtu irgi ieško tvaraus finansavimo sprendimų“, – sakė P. Atkočiūnas.

O kokios pasaulinės tendencijos?

Į žemės ūkio skaitmeninimo galimybes A. Radzevičius pažvelgė ir iš platesnio konteksto.

„Neseniai pasaulį sudrebino žinia, kad pasauliniai gigantai „Apple“ ir „Microsoft“ pagaliau buvo nukarūnuoti – pagal vertę juos pralenkė įmonė „Nvidia“, gaminanti įvairius duomenų lustus. Iki šiol žemės ūkis nesiskaitmenizavo taip sparčiai, kaip kai kurie kiti ekonomikos sektoriai vien dėl to, kad žemės ūkyje reikia apdoroti itin daug duomenų, siekiant kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus“, – sakė A. Radzevičius.

O dabar pasitelkiant dirbtinį intelektą ir minėtus lustus, gaminami kiti skaitmeniniai produktai. „Tai reiškia, kad „Nvidia“ tampa nepavejama konkurentams. Neseniai ši įmonė pristatė neregėtą dalyką – sukūrė viso Žemės rutulio skaitmeninį dvynį. Pagal šią technologiją galima klonuoti bet kokį objektą. Tada, turint duomenų bazę, galima simuliuoti bet kokius kintamuosius. Tai reiškia, kad galima prognozuoti stichijas ir pan. dalykus. Ir tai tikrai pakeis mūsų supratimą, kaip projektuosime tolesnius darbus. Tikiu, kad ilgainiui ši technologija pasieks tokį mastelį, kad rudenį galėsime tiksliai planuoti, ką ir kur sėti, nes žinosime, kas mūsų laukia pavasarį“, – apie ateitį galvoja A. Radzevičius.

Žmonija jau tiek pažengė technologijose, kad jos leidžia labai mažam žmonių ratui aprūpinti visus likusius gyventojus maistu. „Tuomet visiems, nedirbantiems žemės ūkyje, atrodo, kad viskas vyksta savaime“, – pastebėjo A. Radzevičius.

Diskusijos dalyvių teigimu, nauji skaičiavimo lygmenys, nauji, dar mums galbūt nevisiškai suvokiami produktai gimsta, ir protai, pasitelkę dirbtinio intelekto priemones, dabar generuoja tai, ko pasaulis nėra matęs. Viskas ateis ir į žemės ūkį.