Ignalinos r. Linos ir Jono Čeikauskų ūkyje paminėtas neeilinis įvykis - atidaryta nauja robotizuota karvių ferma, kurioje sumontuoti „DeLaval VMS" melžimo ir šėrimo robotai. Ūkio savininkai neslepia, kad tokioms investicijoms sunkmečiu ryžosi tik todėl, kad kaime labai trūko darbininkų.

„Pasakysiu tarmiškai - ne iš raskažės, ne dėl geros pieno kainos investavome, o todėl, kad nėra kam dirbti kaime. Tokia realybė - bedarbių daug, o norinčių dirbti nėra. Turėjome rinktis - arba naikinti ūkį, arba jį stipriai modernizuoti", - sakė Lina Čeikauskienė, su vyru ūkininkaujanti Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, visai šalia Baltarusijos pasienio.

Lina ir Jonas Čeikauskai

Kai po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau pavyko gauti paskolą viename mažesnių Lietuvos bankų, laiko projektui įgyvendinti buvo likę vos keli mėnesiai. Tad įtampos ir bemiegių naktų, skubant paleisti naująją karvidę su šiuolaikinėmis technologijomis, Čeikauskai išgyveno labai daug.

Investicijos baigs atsipirkti, Linos manymu, nebent sulaukus anūkų, nes pieno kaina gruodį dar labiau krito. Vis dėlto jie ryžosi geriau dirbti ir ilgus metus mokėti bankui, negu visai uždaryti ūkį. Iš kartos į kartą ūkininkaujantys Čeikauskai nenorėjo nutraukti tradicijų. Jono tėvas Antanas Čeikauskas buvo vienas pirmųjų ūkininkų Ignalinos rajone, kuris atsiėmė šeimos turėtas žemes ir pradėjo kurti ūkį jau nepriklausomoje Lietuvoje. Ir Linos tėvai kilę iš šių kraštų, tik būdami jauni išvažiavo į Vilnių. Ji jau gimė ir augo sostinėje, Kaune baigė veterinarinės medicinos studijas, o į Naująjį Daugėliškį ją atvedė santuoka.

Jonas Čeikauskas anksčiau buvo vadinamas geležiniu ūkininku, mat labiausiai prie technikos linko. Bet, laikui bėgant, išmoko visų pieno ūkio darbų, dabar net gali padėti sunkiai besiveršiuojančiai karvei. O robotus, pasak L. Čeikauskienės, puikiai išmano jų vyriausiasis sūnus 16-metis Benjaminas, kuriam galima daug ką patikėti. Šeimoje dar auga 13-metė Beatričė ir 5-erių pagrandukas Jonas. „Jeigu vyresnieji nenorės ūkyje likti, rezerve turime pagranduką", - sakė Lina.

Ūkininkai Čeikauskai su savo atžalomis: Benjaminu, Jonu ir Beatriče

Robotai ūkyje pradėjo veikti rugsėjo viduryje. Pasak L. Čeikauskienės, analizę, kiek pasikeitė karvių produktyvumas, sveikatingumas, dar anksti daryti, nes ir užtrūkinimo laikotarpis prasidėjo. Bet darbas tikrai palengvėjo ir pagerėjo. „Iš fermos nesinori išeiti", - džiaugėsi ūkininkė.

Melžimo robotai labai palengvino ūkininkų darbą

Naujoje 211 vietų karvidėje sumontuoti du melžimo robotai „DeLaval" VMS su rezervine vieta trečiajam. Robotai melžia 80 karvių, tad kol kas neišnaudojama nė pusės pajėgumų, bet banda bus didinama.

Į robotą tik pirmą kartą reikėjo įvaryti karves, nuskenuoti jų duomenis, bet gaunama porcija koncentruotųjų pašarų yra geras priviliojimo būdas ir antrą dieną dauguma karvių jau pačios ėjo melžtis.

Anksčiau Čeikauskų ūkio karvės vasarą ganydavosi, todėl ir naujoje fermoje padarytas išėjimas į lauką - įrengti išmanieji vartai, kurie pasimelžusias karves išleis į prie fermos esančią ganyklą. „Mocionas numatytas, man sąžinė neleistų, kad karvės saulės nematytų. Manau, melžtis jos pareis be problemų", - tikisi L. Čeikauskienė.

Karvės, prieš tai gyvenusios saitinio laikymo tvarte, sunkiausiai pratinosi prie guoliaviečių. Bet per savaitę apsiprato, nors nedidelė karvių dalis iki šiol į jas neina. „Ne visos suprato, kad ten labai gera gulėti", - šypsojosi ūkininkė.

Fermoje įrengta ir visiškai automatizuota „DeLaval Optimat" šėrimo sistema su automatiniu padidinto talpumo stambių pašarų išdalijimo vagonėliu ORW ir pašarų „virtuve". Nedidelis šėrimo vagonėlis, užimantis tik 2,3 m plotį, leido dar išplėsti tvartą ir įkurti prieauglio grupes.

Stambių pašarų išdalijimo vagonėlis

Karvės tvarte juda labai racionaliai: gyvuliai iš poilsio zonos pro vienos krypties selekcinius vartus pajuda prie šėrimo stalo, atgal turi grįžti pro melžimo robotus. Prie vartų karvės patikrinamos, ar reikia melžtis, po to jos vėl gali grįžti į poilsio zoną arba būna nukreipiamos į atskirtųjų gardą.

Įrengiant naują fermą, buvo pagalvota ir apie energijos taupymą, todėl sumontuota rekuperacinė „DeLaval" energijos taupymo sistema, panaudojanti pieno šilumą ūkio technologiniams poreikiams ir efektyviai mažinanti ūkio energijos kaštus.

Karvių bandą Čeikauskai kontroliuoja su naujausia bandos valdymo programos „DeLaval DelPro 4.5" versija.

„DeLaval" generalinis direktorius Albinas Šulinskas kalbėjo, kad moderni melžimo sistema turi atitinkamus kriterijus, kuriuos rinkdamasis turi įvertinti pats ūkininkas, labai svarbu, kad įmonė turėtų savo struktūrą ir servisą.

„Ir ūkininkas turi pats patikėti ta technologija, kad ją sugebėtų išnaudoti. Turėtų aplankyti kaimynus, užsienio fermas, surinkti geros patirties pavyzdžių ir žinoti, kiek iš tos įrangos galima gauti. Tai padės nugalėti laikinus sunkumus. Nes, sako, gyvuliai prie naujos įrangos kai kada įpranta greičiau, negu pats savininkas", - kalbėjo A. Šulinskas, pridūręs, kad melžimo robotas neabejotinai išlaisvina nuo sunkaus, rutininio darbo, leidžia laisvai planuoti laiką ir jį kontroliuoti.

„Ūkininkas turi pats patikėti ta technologija, kad ją sugebėtų išnaudoti", - sako „DeLaval" generalinis direktorius Albinas Šulinskas

Jis pabrėžė, jog nesvarbu, į kokias technologijas ūkininkai investuos, fermoje vis tiek reikia dviejų dalykų: noro prižiūrėti gyvulius, nepriklausomai nuo melžimo įrangos, ir guminių batų, nes į fermą reikia nuolat užeiti. „Įdiegti robotai nereiškia, jog ūkininkams nereikės į fermą eiti - kai kuriais atvejais laiko reikės praleisti net daugiau negu prieš tai", - pabrėžė įmonės vadovas.  

„DeLaval VMS" robotas išsiskiria geru tešmens ir spenių paruošimu melžimui. Kiekvienas tešmens ketvirtis melžiamas individualiai, analizuojami jo duomenys. Robote sumontuoti sertifikuoti primelžto pieno kiekio matuokliai.

Robotai matuoja pieno laidumą ir kraujo požymius piene, yra įdiegta mastito nustatymo indekso programa, jis tiesiog fermoje nustato somatinių ląstelių skaičių, reikalavimų neatitinkantis pienas yra atskiriamas. Roboto sistemų pagalba galima nustatyti progesterono lygį, rują, veršingumą, įvairias cistas, taip pat urėjos lygį.

„Taigi, melžimo robotas užtikrina aukščiausią pieno kokybę ir vadinamąsias aukso vertės melžimo taisykles: gerai paruošia tešmenį, numelžia čiurkšles, kontroliuoja gyvulį ir dėl didesnio melžimų skaičiaus pagerina karvių sveikatingumą", - teigė A. Šulinskas.

„DeLaval" atstovas dr. Genadijus Vorobjovas tikisi, kad fermų automatizavimas pritrauks į kaimą ir pažangių jaunų žmonių, kurie norės dirbti šiuolaikiškai ir valdyti fermą.

MŪ inf.