Kaišiadorys. Mišrų ūkį valdantis Eugenijus Cikanavičius sutinka, kad ūkininkaujant reikia žinoti ir mokėti daug dalykų, tačiau, jo įsitikinimu, pačios svarbiausios yra inžinerinės žinios ir suvokimas – tai jis vadina ūkio pagrindu.
Neatsitiktinai tiek jis, tiek kartu ūkininkaujantis sūnus Mindaugas – mechanikai inžinieriai. Beje, Mindaugas, trečiasis iš šešių Eugenijaus ir Gitanos Cikanavičių vaikų, mechanikos inžinerijos studijas VDU Žemės ūkio akademijoje baigia šiemet.
„Agronominiai ir zootechniniai dalykai daug lengviau įkandami ir išmokstami dirbant, įgyjant patirties, o štai inžinerija – tikslusis mokslas, čia būtinas suvokimas ir specifinės žinios. Tai ūkio, kuriame daug mechanikos, techninių produktų, pagrindas.
Ji apima ne vien žemės ūkio techniką, bet ir visą melžimo įrangą, įskaitant vakuumą, linijas, mechaniką, pneumatiką, elektroniką, taip pat sandėlių, džiovyklų įrengimus – elevatorius, valomąsias, transporterius. Išsiaiškinti, kodėl vienas ar kitas mechanizmas neveikia taip, kaip turėtų, be inžinerinio išsilavinimo nėra taip paprasta“, – įsitikinęs E. Cikanavičius.
Tiek Eugenijų, tiek Mindaugą, jų teigimu, metalas ir technika traukė nuo mažens. Ūkininkavimo pradžioje Eugenijui teko nemažai konstruoti ir ūkiui techniką gamintis iš kolūkio metalo laužo, dabar Mindaugas noriai CNC metalo pjovimo staklėmis pjausto reikiamų formų detales.
„Tenka dar ir dabar pakonstruoti, pvz., prikabinimo įtaisus perdaryti, reikia ir papjaustyti, pavirinti. Gerai, kai gali pats pasidaryti. Žinoma, svarbu ir tai, kad daugelį technikos gedimų galime patys sutvarkyti“, – sako Eugenijus, servisą kviečiantis tik dėl tokių problemų, kurioms spręsti būtinos specialios programos ir įranga.
Širdgėlą kelia gyvulininkystės nykimas
Šiuo metu Eugenijus su sūnumi Mindaugu – jaunuoju ūkininku – Kaišiadorių rajone bendrai dirba per 600 ha, dar maždaug 100 ha naudmenų skiria pievoms ir ganykloms. Apie 250 ha sudaro nuosava žemė. Nors anksčiau ūkyje buvo meldžiama 60 holšteinizuotų juodmargių, investuota į melžimo aikštelę ir bandos valdymo programą, net svarstytos melžimo roboto įsigijimo galimybės, tačiau dabar pieninių karvių banda po truputį mažinama, o jų vietą užima mėsiniai galvijai.
„Melžiamas karves vis dar laikome, bet tai jau paskutinės, ši šaka mirties fazėje – negali daryti to, ko niekam nereikia. Beveik nuo 2013 m. dirbame nuostolingai, baigiasi ištekliai ir noras, be to, ir perspektyvų nematyti. Valstybė nuėjo ne ta linkme, ne ten prioritetus sudėliojo, pasirinkdama lengvesnį kelią.
Skaudu, kad taip masiškai nyksta gyvulininkystės ūkiai, būtent tai, o ne išorinius dalykus, aš įvardyčiau kaip realią grėsmę nacionaliniam saugumui, nes liekame be pagrindinių maitintojų“, – nusivylimo dėl nykstančios šakos neslepia ūkininkas.
Nors didelių perspektyvų jis nemato ir auginant mėsinius galvijus, ypač parduodant juos pigiai kaip žaliavą, tačiau visiškai atsisakyti gyvulių kol kas nežada. Šiuo metu E. Cikanavičiaus bandoje apie 100 mėsinių galvijų.
„Skaudu, kad taip masiškai nyksta gyvulininkystės ūkiai, būtent tai, o ne išorinius dalykus, aš įvardyčiau kaip realią grėsmę nacionaliniam saugumui, nes liekame be pagrindinių maitintojų. Tikėkimės, kad neliks Lietuvoje tik tokios karvės“, – sako E. Cikanavičius
Žinomas artojas perėjo prie tiesioginės sėjos
Siekis mažinti darbo ir degalų sąnaudas paskatino E. Cikanavičių – ilgametį artoją ir arimo varžybų dalyvį (beje, varžybose yra dalyvavęs ir Mindaugas) – atsisakyti plūgo savo ūkyje ir pereiti prie tiesioginės sėjos. Šiemet trečią sezoną žemės ūkio augalai Cikanavičių ūkyje sėti juostine Mzuri sėjamąja su lokalaus trąšų įterpimo įranga. Nors išbandė ne vieną tiesioginės sėjos mašiną, ši sėjamoji Eugenijui pasirodė technologiškai rimčiausia, nes išsiskyrė žemės išdirbimo, kopijavimo ir sėjos kokybe.
„Visus laukus ariant, daug padargų reikėdavo ir darbo bei triukšmo netrūkdavo: du ardavo, vienas lygindavo, trąšas barstydavo, sėdavo, dar žmonių reikėdavo akmenims nurinkti, sėkloms ir trąšoms atvežti. Dabar vienas išvažiuoja į laukus su sėjamąja ir keturias operacijas vienu važiavimu atlieka: išdirba juostomis žemę, patręšia, tiksliai pasėja ir privoluoja. Antro žmogaus reikia tik trąšoms ir sėkloms privežti“, – dviejų technologijų skirtumus vardija ūkininkas, pabrėždamas veiklos optimizavimo būtinumą.
Trečią sezoną augalus sėjo juostine sėjamąja su trąšų įterpimo įranga
Jis neabejoja, kad ilgainiui žaliosios direktyvos arimą vis vien uždraus, tad ūkiai nori nenori turi prisitaikyti ir geriausia tai padaryti nelaukiant nurodymų. Be darbo sąnaudų mažinimo, kitas tiesioginės sėjos privalumas – dirvožemio ir jo gyvūnijos tausojimas, taip saugant dirvą nuo erozijos.
Kaip vieną iš būdų taupyti jis mato ir lokalų kompleksinių trąšų įterpimą sėjant, vėliau planuoja sėjamąja terpti ir vienanares trąšas. Tuo tikslu šiemet ūkyje pradėti atlikti dirvožemio tyrimai, tad ateityje mažinti pasėlių auginimo savikainą ir trąšų sąnaudas tikisi tręšiant kintama norma pagal dirvožemio žemėlapius.
Juostine sėjamąja Cikanavičiai sėja beveik visas pardavimui ar pašarams auginamas kultūras – kviečius, rugius, rapsus, pupas, avižas, miežius, bandė net ir kukurūzus. Tiesa, jų derlius mažesnis nei sėjant į artą dirvą. Kukurūzams, kuriuos augina jau daugiau kaip 20 metų, skiria maždaug 5 proc. bendro pasėlių ploto, t. y. apie 30 ha.
„Sėjame jų su rezervu, nes būna kritinių metų, kai nėra iš ko pašarų gaminti, o kukurūzai bet kuriuo atveju užauga ir garantuoja stabilų pašarų kiekį. Pasėji ir esi ramus, kad turėsi kelis šimtus tonų masės“, – sako ūkininkas. Iš kukurūzų gamina silosą gyvuliams šerti, iš likusios dalies kulia grūdus – juos noriai perka medžiotojai, paukščių augintojai. Žolės šienainį taip pat gamina tranšėjose, ritinius suka tik dėl pardavimo, jų pagrindiniai pirkėjai – žirgynai.
Visą straipsnį skaitykite birželio „Mano ūkio“ numeryje
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
„Metų traktorius 2025“: nuo galingiausio masinės gamybos traktoriaus iki elektrinio
2024-11-11 -
Sodybose traktorius vis dažniau keičia keturračiai
2024-10-29 -
Lenkiškų traktorių gamyklą įsigijo ukrainiečių valdomas verslas
2024-10-28
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)