Kaunas. Kaimiškose vietovėse siaurinami keliai – didžiulis iššūkis ūkininkams, su žemės ūkio technika bandantiems pasiekti laukus. Rekonstruojamomis gatvėmis komplikuota važiuoti ne tik žemės ūkio, bet ir visai sunkiajai technikai.

„Tai jau tampa visos Lietuvos problema, nes per vadinamąsias saugos saleles, atitvarus ir susiaurintus kelius neįmanoma  platesniais padargais ar traktoriais su sudvejintais ratais pravažiuoti. Tenka šaligatviais ir jų borteliais važiuoti, taip nusižengiant taisyklėms.

Kai tik rekonstruoja kelius, taip ir prasideda problemos, nes kažkodėl pasirenkamas siaurasis variantas, kuris visiškai nesuderinamas su kaimiškos vietovės technika: miškovežiais, traktoriais, kombainais. Kokia nors Vilniaus mergaitė, kuri nėra mačiusi platesnės technikos, patvirtina tokius reikalavimus ir visi kenčia“, – pastebi Biržų rajono ūkininkai Gintarė ir Darius Bėčiai.

Ūkininkų laukai plyti aplink Biržus, tad, norint juos pasiekti, tenka per miestą susiaurintomis gatvėmis su technika važiuoti, nes kitų kelių nėra.

Jų teigimu, kažkada svarstyta prie Biržų rengti aplinkkelį sunkiajai technikai važiuoti, bet nutarta, kad eismas per mažas ir neverta. Todėl vilkikai, miškovežiai ir ūkininkai su technika priversti važiuoti per miesto centrą.

Prie Bėčių sodybos renovuota viena gatvė, kuria jie naudojasi kaip vienu iš galimų miesto apvažiavimų. „Bet ir ji netinka sunkiajai technikai. Jei priešpriešais atvažiuoja automobilis, tenka su žemės ūkio technika šaligatviais važiuoti. Tik kiek ta infrastruktūra atlaikys?“ – klausia ūkininkai.

Pasak jų, išsakius šią problemą vietinei valdžiai,  gautas atsakymas, kad tokia tvarka. Niekas nesivargina nieko keisti, o greičiausiai ir negali nieko padaryti.

Nemažai iššūkių kelia ir tiltai, kuriems seniai reikia kapitalinio remonto. Kaip sprendžiama problema?

„Ogi pastatomi kelio ženklai, draudžiantys tiltu važiuoti visai sunkiasvorei technikai. Mūsų darbuotojus policija jau buvo sustabdžiusi, kad važiavo nepaisydami draudžiamųjų ženklų. Nenubaudė dar, tik įspėjimą pareiškė. Bet ką mums daryti, jei nėra daugiau per kur važiuoti? Vienintelė išeitis – nepaisyti ženklų ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Legaliai su žemės ūkio technika negalime net iš savo kiemo išvažiuoti“, – nusivylimo neslepia ūkininkai Bėčiai.

Vadina Lietuvos gėda

Radviliškio krašto ūkininkas ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas mūsų šalies kelius vadina valstybės gėda, o pasiteisinimus, kad nėra pinigų, laiko visiškai nepriimtinais, nes lėšos skiriamos ne iš bendro biudžeto, o renkami tiksliniai mokesčiai: akcizo, kelių, be to, dar ir sunkvežimių savininkai moka naudotojo mokestį, kurio paskirtis iki šiol neaiški.

„Visa tai įvertinus, didžiulė Lietuvos gėda taip nugyventi infrastruktūrą ir neskirti jai dėmesio, juo labiau kad tiksliniai mokesčiai renkami. Būtų labai įdomu pamatyti tas eilutes, kiek surenkama mokesčių ir kiek atgal grįžta keliams!

Kritiką norėčiau nukreipti premjerei ir atskiroms ministerijoms, kurios svaigsta apie tai, kad Lietuva yra aukštųjų technologijų šalis, tačiau apie kokias mes technologijas kalbame, jei mūsų tiltai, viadukai yra apgailėtinos būklės, masiškai pradeda byrėti ir griūti, nes nebuvo skiriama dėmesio jų priežiūrai?“ – pastebi pašnekovas.

Kelių ir gatvių siaurinimą, pristatant bortelių, tvorelių ar įrengiant atitvarus ant tiltų, vietoje to, kad remontuotų, I. Hofmanas vadina keista mada, kuri, jo įsitikinimu, terodo didžiulę biednystę ir nekompetenciją.

Jo įsitikinimu, labai blogai, kai projektuoja sėdėdami prie stalų ir nenuvažiuoja į vietą pasižiūrėti, o apie techniką, ypač sunkiąją, neturi supratimo. I. Hofmanas primena atvejį Panevėžyje, kai rekonstravus gatvę paaiškėjo, kad autobusai neįsuka, tad teko perdaryti.

„Tai didžiulis neūkiškumas, neatsakingumas. Ko gero, nėra asmeninės atsakomybės, nes jei būtų, tokių nesąmonių neprojektuotų ir nesivaikytų kvailų madų, rodančių išėjimą už sveiko proto ribų, negebėjimą suprasti, kad eisme dalyvauja ne tik lengvieji automobiliai, dviračiai ir pėstieji, bet ir sunkusis transportas. Galiausiai net ir ugniagesiai gali kažkur nepravažiuoti“, – sako I. Hofmanas.

Klausimų jam kelia tai, kokia yra naudotojo mokesčio paskirtis, kurį moka sunkvežimių savininkai, tarp kurių nemaža dalis yra ir ūkininkų.

„Šis mokestis šiemet padidėjo, o štai vinjetės pabrango beveik 3 kartus. Nesuprantama, kaip mokesčiai už kelius didėja, jei kelių būklė tik blogėja. Turiu įtarimų, kad tie pinigai neina keliams prižiūrėti, o yra pravalgomi“, – svarsto žemdirbių atstovas, pridurdamas, kad tvarkydamos kelius kaimyninės šalys mus jau gerokai lenkia.

Gauti atsakymai sprendimų ūkininkams nesiūlo

Portalas manoūkis.lt kreipėsi su klausimais į Susisiekimo ministeriją ir „Via Lietuva“ (buvusią Lietuvos automobilių kelių direkciją). Susisiekimo ministerija atsakė, kad į visus klausimus (nuo kelių ir tiltų siaurinimo iki surenkamų tikslinių mokesčių) gali atsakyti „Via Lietuva“.

Ministerijos laiške pabrėžiama, kad šiais metais „Via Lietuva“ ypatingą dėmesį skiria pėsčiųjų perėjoms, siekdama užtikrinti pėsčiųjų saugumą kelyje, be to, aiškinama, kam skirtos saugos salelės – sumažinti arba palaikyti leistiną važiavimo greitį, padidinti gatvę pereinančių pėsčiųjų ir dviratininkų bei kitų eismo dalyvių eismo saugą, atskirti priešpriešinio eismo srautus, gretimas eismo juostas, riboti neleistinus, pavojingus transporto priemonių lenkimo manevrus, išvažiavimus į priešpriešinę eismo juostą.

O štai citata iš „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus pateikto atsakymo:

„Atkreipiame dėmesį, kad saugos salelės projektuojamos remiantis normatyviniais dokumentais, jas projektuoja atestuoti kelių projektavimo specialistai, projektams atliekama ekspertizė, kelių saugumo auditas. Salelių ir eismo juostų parametrai parenkami taip, kad neprieštarautų normatyvinių dokumentų reikalavimams, jas projektuojant atliekamas pravažumo tyrimas. Salelių vietos parenkamos projektavimo metu.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad įrengiant saleles, sprendžiamos eismo saugos problemos, ypač – pėsčiųjų. Įrengus salelę, kelias niekada nebūna susiaurintas iki neleistinų parametrų, visada išlaikoma normatyvinė eismo juosta“.

„Via Lietuva“ pripažįsta, kad valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai stipriai degraduoja. Didžioji jų dalis Lietuvoje pastatyti prieš daugiau nei 50 metų, pagal tuo metu galiojusius projektavimo reikalavimus ir fiksuotus eismo srautus. Iš viso Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kurių skaičius (atliekant periodines tiltų būklės ekspertines apžiūras) nuolat didėja.

Taip pat pabrėžiama, kad tiltai yra vienas svarbiausių „Via Lietuva“ prioritetų, nes jų būklė tiesiogiai lemia eismo dalyvių saugumą. Blogos būklės tiltų ir viadukų priežastis – ilgą laiką jiems skirtas mažas dėmesys ir finansavimas, pavyzdžiui, 2018 m. tiltams ir viadukams buvo skirta tik 6,6 mln. Eur, kai tuo tarpu nuo 2022 m. investicijos pradėjo nuosekliai augti.

„Vis dėlto keliams ir visai kelių infrastruktūrai Valstybės skiriamas finansavimas yra ribotas, todėl „Via Lietuva“, vertindama kiekvieno tilto būklę, priima individualius, eismo saugumą užtikrinančius sprendimus, jog eismas tiltu nebūtų uždarytas, tačiau įvesti ribojimai taip pat leistų užtikrinti saugumą.

Daugumą blogos būklės tiltų galima eksploatuoti apribojus sunkiasvorių transporto priemonių masę ir susiaurinus tilto važiuojamosios dalies plotį. Pastarasis siaurinamas dėl to, kad sumažėtų apkrova tilto perdangos kraštinėms sijoms ar plokštėms, kurių būklė yra ženkliai blogesnė, lyginant su tilto perdangos vidurinių sijų ar plokščių būkle. Kiekvienu atveju, įrengiant eismo ribojimus, ant tiltų yra sudaromos apylankos, kuriomis nukreipiamas visas transportas, įskaitant ir žemės ūkio techniką, kuriam judėjimas tiltu yra draudžiamas. Atkreipiame dėmesį, kad „Via Lietuva“ ekspertai ribojimų ant tiltų neįrenginėja, dirbtinių kliūčių taip pat nesudaro. Priešingai, jie deda visas pastangos, siekdami užtikrinti saugų statinių naudojimą“, – rašo „Via Lietuva.

Beje, konkretaus atsakymo į klausimą, kokios sumos skiriamos keliams ir tiltams siaurinti, negauta, kaip ir dėl tikslinių kelių mokesčių surinkimo ir panaudojimo. Neatsakyta ir į tai, kokia sunkvežimių naudotojų mokesčio paskirtis.

„Atkreipiame dėmesį, kad surinkti tiksliniai kelių mokesčiai keliauja į bendrą valstybės biudžetą. Taip pat pabrėžiame, kad iš tikslingai surenkamų mokesčių jokia suma nėra skiriama keliams ar jų priežiūrai bei remontui. „Via Lietuva“ biudžetą sudaro kasmet LR Seime svarstoma ir tvirtinama Kelių priežiūros ir plėtros programos suma“, – į klausimus apie surenkamus mokesčius ir jų panaudojimą atsako „Via Lietuva“.