Kodėl verta rinktis dronus, ar jie pakeičia įprastą techniką, kokiomis normomis naudoti skystus produktus, kad gautume geriausią efektą? Ekspertai pataria droną ūkyje įdarbinti palaipsniui.

Prognozuojama, kad žemės ūkio dronų rinka nuo 4,5 mlrd. JAV dolerių 2023 m. išaugs iki 17,9 mlrd. JAV dolerių 2028 m., o metinis augimo tempas sieks 31,5 proc. Lietuvoje žemės ūkio dronai nors dar lėtai, bet skinasi kelią į ūkius ir padeda efektyviai atlikti purškimo, tręšimo darbus, dažniau naudojami sėjai, pasėliams stebėti, kintamos normos žemėlapiams kurti ir pasėliams padarytai žalai vertinti.

Baltijos šalyse šiuo metu naudojama apie 100 žemės ūkio dronų, Lietuvoje jų yra apie 70. Taigi Lietuva pagal dronų panaudojimą žemės ūkyje pirmauja tarp Baltijos šalių.

Žemės ūkio dronų efektyvumas

„Dronų panaudojimas žemės ūkyje leidžia ne tik efektyviau įgyvendinti pasėlių priežiūros planus, bet ir didinti darbo našumą. Ūkininkams rodome rezultatus, kuriuos esame praktiškai patikrinę daugybės bandymų ir tyrimų metu. Naudodami DJI dronus galime pasiekti iki 16 ha/val. našumą, kuris priklauso nuo lauko geometrijos, drono paleidimo vietos, kliūčių kiekio bei naudojamų produkto normų. Be to lauke vienu metu galima įdarbinti ir iš vieno pulto valdyti kelis dronus, taip pasiekiant iki 48 ha/val. našumą“, – pasakoja įmonės „Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys.

„Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys pataria droną ūkyje įdarbinti palaipsniui

Nemažą dalį ūkininkų kamuoja klausimai, kodėl verta rinktis dronus, ar jie gali pakeisti įprastą techniką, kokiomis normomis naudoti skystus produktus, kad gautume geriausią efektą ir patirti mažiausias sąnaudas? Turintiems dvejonių M. Treigys pataria droną ūkyje įdarbinti palaipsniui.

Iš pradžių jis gali perimti dalį žemės ūkio purkštuvo darbų, nes dronu galima lengvai pasiekti sunkiai privažiuojamas vietas (įkalnes, įdubas ir kt.), patogiai transportuoti droną į nuošalius laukus, į kuriuos važiuoti su sunkiąja technika tiesiog neverta, bei, tinkamai sudėliojus pasėlių priežiūros planą, išvengti technologinių vėžių, kurios sudaro net 6–12 proc. ploto. Dažnai ūkininkai dronus išnaudoja efektyviau nei įsivaizdavo iš pradžių, nes per laiką sugalvoja naujų sprendimų, kaip juos įdarbinti.

Dar vienas privalumas – vandens taupymas. Purkštuvai paprastai turi kelių tonų talpas ir naudoja 100–400 l vieno hektaro purškimui, o žemės ūkio drono talpa yra 30 l ir užtenka naudoti vos nuo 5 iki 20 l/ha, atsižvelgiant į purškiamos medžiagos klampumą. Taigi galima naudoti vien kokybišką vandenį (nereikia jo semti iš abejotinos kokybės telkinių) ir sureguliuoti jo pH.

Dronui užtenka 500 l vandens, kad nupurkštų 25–100 hektarų. Ūkininkai žino, kad kokybiškas vanduo turi didelę įtaką naudojamų produktų efektyvumui. Dronai leidžia šį potencialą išnaudoti maksimaliai.

Žemės ūkio dronai plačiai naudojami ir įsėliui barstyti. Šį sezoną bendrovės „Nando droid“ komanda aktyviai dirbo ūkiuose su dobilų sėklomis. Rezultatai parodė, kad net be įterpimo skirtingu laiku ir vietovėse barstytas įsėlis puikiai sudygo. Šiam tikslui dronus naudoti efektyvu, o investicijos į prietaisą gali greitai atsipirkti, nes už įsėlį ūkininkai gauna išmokas.

Šiemet miškininkystės ūkiai susidūrė su didžiulio masto problema – pušynus ėmė naikinti kinivarpos. Dronai praverčia ir šioje srityje, nes gali dirbti dideliame aukštyje ir purkšti augalus nuo viršūnių iki pat šaknų, užtikrindami maksimalią kenkėjų kontrolę ir dar nepažeistų medžių apsaugą. M. Treigys pabrėžia, kad nors šie dronai ir sukurti žemės ūkio naudmenų priežiūrai, tačiau pasitarnauja ir miškų ūkyje.

Mitai apie žemės ūkio dronus

Pasak M. Treigio, ūkininkai nustemba sužinoję drono kainą, nes įsivaizduoja, kad jam įsigyti reikia labai daug lėšų. Drono kaina, priklausomai nuo modelio, svyruoja nuo 8 200 eurų iki 14 700 eurų. Ūkininkui belieka palyginti drono ir sunkiosios technikos kainas bei efektyvumo rodiklius. Patirtis rodo, kad dirbant bent 200 ha ir panaudojus bent pusę drono galimybių, šis atsiperka pirmais metais. Prietaisą valdyti yra paprasta, baziniam supratimui užtenka 1 dienos mokymų.

Žemdirbiams nereikia baimintis dėl drono įdarbinimo konkrečiame ūkyje ar lauke, nes visi deklaruoti laukai jau sužymėti Nacionalinės mokėjimo agentūros, tad iš geoportalo puslapio  į valdymo pultą tereikia perkelti lauko duomenis. Tai trunka vos kelias minutes ir jei nesikeičia laukų geometrija, tai užtenka atlikti vieną kartą.

Tuomet nustatomi skrydžio parametrai ir purškimo / barstymo norma, o toliau dronas viską daro pats – pats pakyla ir pradeda dirbti, grįžta į pakilimo vietą ir nusileidžia, kai akumuliatoriaus įkrovos lygis pasiekia naudotojo nustatytą ribą ar bake pasibaigia naudingas krovinys.

Pakeitus akumuliatorių ir pripildžius talpą, užtenka vieno paspaudimo valdymo pulte, kad dronas toliau tęstu darbus nuo tos vietos, kur juos baigė. Ūkininkas gali prižiūrėti drono darbą ir tuo pat metu rūpintis kitais reikalais.  

Dažnai susiduriama su nuomone, kad drono darbui didelę įtaką daro vėjas, kuris purškiamus lašelius nuneša į šoną. „Dronas skrenda nedideliame aukštyje ir vėjo įtaka jam panaši kaip ir purkštuvui. Bet kitaip nei purkštuvas, dronas propeleriais pats generuoja vėjo srautą, nukreiptą į pasėlius ir purškiamus lašelius, taip sumažindamas šoninio vėjo įtaką bei prispausdamas lašelius prie augalo.

Drono generuojamas vėjas varto augalo lapus, todėl purškiamas tirpalas patenka ir ant apatinės lapo dalies, kur vaškinis sluoksnis yra plonesnis ir produktai lengviau patenka į lapų žioteles. Ūkininkams patariama naudoti paviršiaus aktyviąsias medžiagas, kurios ne tik sumažina lašelių nunešimą, bet  ir padeda augalui efektyviau įsisavinti purškiamą produktą“, – rekomenduoja M. Treigys.

VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas ir „Nando droid“ ekspertas Michailas Semenišin‘as, trečius metus tiriantis įvairių modelių ir gamintojų žemės ūkio dronų purškimo galimybes, pastebi, kad purškiamo srauto nunešimas, tinkamai parinkus drono darbinius parametrus, yra tolygus antžeminės technikos naudojimo metu atsirandančiam lašelių nunešimui.

Panaudojus paviršiaus aktyviąsias medžiagas, drono darbo rezultatai, kaip ir antžeminės technikos, tampa dar geresni. Siekiant tinkamai įvertinti situaciją ir pasiruošti atlikti kokybišką purškimą, reikia išsamių mokymų, kuriuos rengia technikos pardavėjai, ir praktikos. Kitu atveju atsiranda rizika, kad bus parinkti netinkami parametrai ir lašelių nunešimas purškiant dronu gali padidėti.

Ukrainos patirtis naudojant žemės ūkio dronus

Sklaidydamas naujovių baimę, abejones dėl dronų efektyvumo, jų darbo rezultato, M. Treigys siūlo prisiminti išmaniųjų telefonų naudojimo pradžią. „Daugelis prisibijojo liečiamųjų ekranų ir naujų funkcijų gausos. Kuris dabar vėl norėtų mygtukinio telefono. Jei nedrąsu, galima pažiūrėti į kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, žemės ūkio dronai labai plačiai naudojami Ukrainoje. Vien prieš karą per vieną sezoną šioje šalyje jų buvo parduodama apie 1 000 vnt. Yra ūkių, kurie turi pilnus angarus dronų, o dronų pilotų komandos sėkmingai darbuojasi ūkiuose ne vienerius metus“, – pasakoja M. Treigys.

Ukrainoje daržovių augintojai gana sėkmingai naudoja dronus, nes jie per sezoną turi atlikti daug purškimų. Pavyzdžiui, 3 ha bulvių lauką nupurkšti su purkštuvu trunka apie 2 val., o su mažesniu dronu tai atliekama per 30 minučių.

Ukrainiečių patirtis rodo, kad naudojant dronus taupomas ne tik vanduo, bet ir preparatai. Vien glifosato normas, tinkamai paruošus tirpalą, galima sumažinti dvigubai, o insekticidų, fungicidų ir herbicidų sutaupoma nuo 10 iki 30 proc. Būtų tikslinga sudaryti sąlygas tokiems tyrimams atlikti ir Lietuvoje, kadangi mūsų rinkoje prieinami produktai skiriasi nuo tų, kurie prieinami Ukrainos rinkoje.

Europos Sąjunga juda ekologiško ūkininkavimo ir išteklių mažinimo link, tad dronai labai tinka tvariam ūkininkavimui.