Kyjivas. „Naktį į antradienį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 28 dronus...“ – jau dvejus metus tokiais žodžiais kas rytą ukrainiečiai pradeda pažintį su aktualiomis naujienomis. Visai nenuostabu, kad ukrainiečių sąmonėje dronai suvokiami pirmiausia kaip karo priemonė. Tačiau šie bepiločiai orlaiviai labai praverčia žemės ūkio versle.

Gal net sunku įsivaizduoti, kad prieš penkerius metus agrodronai Ukrainoje kukliai glaudėsi žemės ūkio technologijų nuošalėje, tačiau dabar jie atkovojo gana didelę nišą: iš laukų stebėjimo priemonių virto visaverčiais gamybos įrankiais.

Įvairiais vertinimais, dronams tenka 10–12 proc. technologinio ploto, kuris nuolat auga. „DroneUA“ įkūrėjas, FAO bepiločių orlaivių ekspertas Valerijʼus Jakovenkoʼas (Valerijus Jakovenkas)  tvirtina, kad Ukraina yra absoliuti lyderė Europoje pagal bepiločių orlaivių integravimą į žemės ūkio technologijas.

„DroneUA“ įkūrėjas Valerijʼus Jakovenkoʼas

Tai nulemia novatoriškas Ukrainos ūkininkų mąstymas ir būtinybė taupyti pagrindinius išteklius: vandenį, kurą, augalų apsaugos produktus, o svarbiausia – laiką, nes jie dirba ten, kur neleidžia sąlygos darbuotis purkštuvais.

Sparnuotoji evoliucija

Teigiama, kad 2024-ieji bus palankūs kitam oro technologijų evoliucijos etapui, nes Ukrainoje atsinaujino techninio perginklavimo tendencija, kurią stabdė su karu susijęs neapibrėžtumas. Tai liudija pagyvėjusi žemės ūkio dronų rinka, taip pat pabrangusios nedidelės apimties purškimo paslaugos (prognozuojama, kad darbų kaina kils iki 10 JAV dolerių už hektarą).

Įmonės „Agrocopter“ vadovas Romanʼas Tkachukʼas (Romanas Tkačukas) situaciją rinkoje iliustruoja tokiu pavyzdžiu: 2021 metais jam pavyko parduoti vos 20 XAG markės dronų, o nuo šių metų pradžios – tiek pat. Tarp jų – 10 naujausio XAG P100Pro modelio įrenginių, kurie beveik du kartus pagerina rinkoje esančių įrenginių veikimo rodiklius. Pagrindiniai naujojo drono privalumai – didesnė apkrova ir autonomiškumas. Gali gabenti 50 l talpos augalų apsaugos produktų baką arba 80 l talpą su trąšomis ir sideratais. 

R. Tkachukʼo pastebėjimu, dronus (ukrainiečiai juos vadina agrokopteriais) dažniau naudoja vakarinių regionų gamintojai, kur užmirkę laukai sukelia problemų naudoti tradicinius purkštuvus, taip pat pietinių regionų, kur priešingai – trūksta drėgmės, todėl labai svarbu taupyti vandenį.

Neišvengiamai kyla klausimas – verčiau pirkti dronus ar jų paslaugas? Romanʼo nuomone, ūkiams, dirbantiems nuo 50 iki 5 000 ha, apsimoka turėti savo įrenginius, kad nebūtų priklausomi nuo serviso komandų. Be to, jie galės teikti paslaugas kaimynams, o tai – papildomas pajamų šaltinis. Bet stambioms žemės ūkio kompanijoms geriau naudotis dronų paslaugomis, priešingu atveju teks priimti į darbą daugybę darbuotojų, kurie valdys bepiločių orlaivių parką.

Diferencijuotas džiovinimas

„2022-aisiais turėjome atlikti saulėgrąžų desikaciją (džiovinimą). Neturėjome savaeigio purkštuvo, todėl dronai mums buvo tinkama alternatyva“, – sako ūkio „Desnyanski zori“ agronomas Andriiʼjus Atroshchenkoʼas (Andrijus Atroščenkas). – Įžvelgėme didelių šios technologijos pranašumų. Pirma, per pasėlius nėra važiuojama. Antra, operaciją galima atlikti greičiau ir pigiau. Trečia, dronai leidžia lauke atlikti eksperimentus ar taškines operacijas. Ketvirta, susitvarkę su savo užduotimis, galime padėti kaimynams. Todėl įsigijome tris XAGV40 dronus.“

Ūkio „Desnyanski zori“ agronomas Andriiʼjus Atroshchenkoʼas

„Desnyanski Zori“ sujungė oro technologiją su žemės ūkio paskirties žemės nuotolinio valdymo sistema Cropio. Pavyzdžiui, gavo skirtingos brandos sojų lauko monitoringo žemėlapį pagal NDVI indeksą, išanalizavo jų tinkamumą derliui nuimti. Pasėlius džiovino ne visame plote, o selektyviai. Taip sutaupė daug chemikalų ir laiko, gavo didesnį derlių. „Diferencijuotas požiūris į džiovinimą yra pastarųjų dvejų metų tendencija, kuri visiškai pasiteisino“, – padarė išvadą A. Atroshchenkoʼas.

Ir mėlynės, ir gervuogės...

Viena yra naudoti dronus tradicinėms kultūroms purkšti, visai kas kita – purkšti sodus ir uogynus. Todėl „Victoria Sens“ ūkyje pastarasis sezonas skirtas ištirti šios technologijos tinkamumą mėlynių ir gervuogių plotuose, kurie sudaro apie 50 hektarų.

Eksperimentas, kurio tikslas buvo nustatyti dronų panaudojimo efektyvumą kovojant su gauruotuoju auksavabaliu, vyko 1,5 ha plote. Insekticidas, fungicidas ir „klijai“ buvo sumaišyti, išberti po 6 l/ha, o likusi žemė lygiagrečiai apdorojama pagal tą pačią schemą.

„Tai buvo rizika, efektyvumo išbandymas, buvo abejonių dėl rezultato, bet eksperimentas visiškai pasiteisino“, – pasakoja ūkio vadovas Oleksandrʼas Yevpakʼas (Oleksandras Jevpakas).

„Victoria Sens“ ūkio vadovas Oleksandrʼas Yevpakʼas

Lyginti abu variantai: abiejose pasiektas 100 proc. efektyvumo rezultatas – visi individai buvo sunaikinti. Fitotoksiškumo augalams nepastebėtas. Vėliau, stebint jų vystymąsi, nieko neįprasto nepastebėta.

Žemės ūkio dronų pranašumas – jų nereiklumas dirvožemio ir oro sąlygoms bei darbo sparta: 1 ha per 10 minučių, įskaitant paruošimą. Per praėjusio pavasario liūtis teko rūpintis pagrindiniais sodinimais, nes purkštuvai negalėjo įvažiuoti į tarpueilius. Tačiau eksperimento zonoje dronai veikė be kliūčių.

Dar vienas oro technologijos pliusas, atrastas dirbant gervuogių plantacijoje, yra jų panaudojimas ten, kur naudojami vartomieji grebėstai (špaleriai). Vasarą, kai jie yra horizontalioje padėtyje, kad purkštuvai patektų į tarpueilius, špalerius reikėtų pakelti. Tam tektų skirti daug pastangų ir laiko. Agrodronai leidžia išvengti šios nereikalingos operacijos.

„Priėjome prie išvados, kad, purškiant iš oro, geriau naudoti sisteminio veikimo insekticidus ir fungicidus, nes kontaktiniai veiksmingi tik sąlyčio vietoje, o sisteminius insekticidus augalas pasisavina. Dėl to galima išvengti situacijos, kai viena vainiko dalis nėra padengta preparatu.

Per eksperimentą naudojomės įmonės paslaugomis, tačiau ši galimybė turi tam tikrų pavojų, pavyzdžiui, rudenį reikėjo skubiai apdoroti gervuogių plotą, tačiau įmonė negalėjo jos suteikti iš karto ir suplanavo purškimo laiką, kuris mums netiko. Todėl verta turėti savo droną, kad jis visada būtų po ranka“, – patirtimi dalijasi O. Yevpakʼas.

Dronas ar purkštuvas?

Pernai „Step“ ūkis (dirba 1 800 ha Čerkasų regione) įsigijo 30 m savaeigį purkštuvą Berthoud Raptor 4240. Generalinis direktorius Oleksandrʼas Storozhukʼas (Oleksandras Storožukas) neslepia susižavėjimo mašinos darbo patikimumu, našumu ir greičiu.

Tačiau pasiteiravus, kas efektyviau – purkštuvas ar dronas, išgirstame atsakymą: „Pernai pirmą kartą dronas buvo naudojamas saulėgrąžoms džiovinti. Suskaičiavome išlaidas, derėjomės ir priėjo prie išvados: tai naudinga! Taip, dabar vyksta karas, pasitaiko, kad dingsta signalai ir dronai krenta. Tačiau tai nėra didelė problema. O darbai pasitelkus dronus buvo atlikti laiku ir efektyviai.“

Ūkio „Step“ generalinis direktorius Oleksandr‘as Storozhuk‘as

Beje, per pastaruosius metus teko išgirsti keliolikos įgudusių ūkininkų iš skirtingų Ukrainos regionų patarimą naudoti bepiločius orlaivius saulėgrąžoms džiovinti.

Per karą Ukrainos agrarininkai rūpinasi ne vien verslu. Turime omenyje būtent nepilotuojamus orlaivius. „Aštuoni mūsų vaikinai šiuo metu tarnauja įvairiuose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, kiekvienam iš šių dalinių perkame bepiločius orlaivius. Stengiamės išsiaiškinti, kas kiek gali skirti, ir visada remiame savo karius“, – pabrėžia O. Storozhuk‘as.

Linai kviečiuose

Valstiečių ūkis „Oril-Agro“ Charkovo srityje žinomas dėl netradicinio požiūrio į ūkininkavimą, sėkmingo No-till technologijos taikymo ir eksperimentų su dengiamaisiais augalais. Todėl niekas nenustebo, kai ūkis prieš keletą metų įsigijo droną XAG XP 2020. Naudojant droną siekta sutaupyti laiko, išteklių, o svarbiausia – užpildyti nišą, kurios neįveikė antžeminė technika.

Du sezonus iš eilės žirnių ir rapsų laukuose dronu buvo atliekamos visos apsaugos operacijos nuo sėjos iki derliaus nuėmimo, išskyrus dirvos apdorojimą herbicidais. Dronu pasėtas dengiamųjų javų mišinys.

Buvo pradėtas eksperimentas su linų sėjimu beveik subrendusių žieminių kviečių pasėliuose. Derlius nuimtas vėlyvą rudenį. Dėl daug žadančių rezultatų šiais metais nuspręsta įsigyti galingiausią rinkoje P100PRO įrenginį, kurį naudos ne tik purškimo, bet ir antsėliui sėti bei granuliuotoms trąšoms barstyti.

Įmonės „Agrocopter“ vadovas Romanʼas Tkachukʼas ir „Oril-Agro“ agronomas ir agrodrono operatorius Timurʼas Rudaiʼus

Ar buvo sunku įvaldyti naujovę? „Jei gerai moki dirbti kompiuteriu, visas sąrankos ir valdymo operacijas gali atlikti beveik intuityviai, be to, vaikinai, pardavę mums šią įrangą, vedė greituosius kursus lauke, tad po 4 valandų galėjome skraidinti droną savarankiškai. Nuo šiol mūsų eksperimentai su tokiu įrenginiu pasiekia naują lygį“, – sako „Oril-Agro“ agronomas ir agrodrono operatorius Timurʼas Rudaiʼus (Timuras Rudajus). 

***

Kas trukdo plėtoti nepilotuojamas technologijas Ukrainos žemės ūkio sektoriuje? Logistika su daugybe kliūčių, dėl kurių neribotam laikui atidedamas naujų modelių ir komponentų diegimas, atsarginių dalių kainų svyravimai, skrydžių leidimų gavimo problemos, mokslinės paramos atsilikimas, silpna prekių ženklų konkurencija, nes Ukrainos rinkoje tėra trijų markių dronai: RDE, DJI, XAG. Pasaulyje jų yra kelios dešimtys. 

Pagrindinis veiksnys, stabdantis pažangą, yra rusų agresija. Per karą ypatingas dėmesys skiriamas leidimams atlikti atitinkamus darbus. Negalima sakyti, kad tai pernelyg sudėtinga procedūra, tačiau tai užtrunka laiko, jį būtų galima panaudoti efektyviai.

„Kaip ir kaip ten būtų, sparnuotos evoliucijos sustabdyti neįmanoma“, – įsitikinęs bepiločių orlaivių ekspertas Valerijʼus Jakovenkoʼas.