Kaunas. Daug kalbama apie didėjančius aplinkosauginius reikalavimus žemės ūkiui, tausojamąjį ūkininkavimą ir su tuo susijusių technologijų kaitą ūkiuose, vis didesnį dėmesį skiriant išmaniosioms, tiksliosioms sistemoms, skaitmenizacijai, robotizacijai.

Kaip žemės ūkio ateitį mato vakarietiškos technikos tiekėjai?

Nuo 2002 m. mūsų šalyje veikiančios ir minimalų, bearimį tausojamąjį žemės dirbimą propaguojančios bendrovės „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas sako, kad šios srities proveržis Lietuvoje jau senokai įvykęs ir padarytas tikrai nemažas įdirbis, žemdirbiai suvokia ir vertina minimalaus dirbimo naudą. Tai rodo ir technikos pardavimai – per 18 metų įmonė pardavė daugiau kaip 3 tūkst. mašinų, iš kurių didžiąją dalį sudaro minimalaus žemės dirbimo padargai.

Besibaigiančių šių metų tendencijos šiek tiek kitokios – tarp pavasariui žemdirbių užsakytų mašinų maždaug pusę sudaro sėjamosios, kitą pusę – žemės dirbimo padargai, dauguma jų ūkininkai įsigyja savo lėšomis. Po dvejų žemdirbiams nepalankių metų šiųmetis geras derlius ir grūdų supirkimo kainos paskatino ūkių investicijas ir suaktyvino žemės ūkio technikos pardavimo rinką. Pasak R. Naudžiūno, šiemet ūkininkai technikos metų gale užsakė apie 40 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Nepaisant to, kad minimalus dirbimas vis labiau populiarėja, tačiau, R. Naudžiūno teigimu, plūgas buvo ir bus naudojamas, jis niekur nedings, tik galbūt jų bus parduodama mažiau. „Mano nuomone, turi būti protingas žemės dirbimas. Po kai kurių augalų galima skusti itin sekliai ir tada sėti, kai kurioms kultūroms reikia ir gilesnio dirbimo. Tausojimas – tai dirbimas taip, kaip reikia, ir tiek, kiek reikia ir nė trupučio daugiau“, – sako žemės dirbimo ir sėjos mašinų pardavimo įmonės vadovas, pabrėždamas, kad visur svarbu balansas.

Tiesioginė sėja tinkama ne visiems ūkiams

Jis abejoja, kad mūsų šalyje masiškai išplis juostinės ar tiesioginės sėjos technologijos, nes tai specifinėms sąlygoms, laukams ir išskirtiniams ūkiams skirta technika ir sistemos. Pasak jo, jei sėjimas tiesiai į ražieną būtų viso pasaulio problemų sprendimo būdas, jis visame pasaulyje ir dominuotų.

Bendrovės „Väderstad“ generalinio direktoriaus Romo Naudžiūno teigimu, juostinei ar tiesioginei sėjai reikia tam tikrų sąlygų ir labai daug gilių agronominių žinių, tačiau tausoti dirvožemį galima dirbant žemę taip, kaip reikia, ir tiek, kiek reikia ir nė trupučio daugiau

„Statistika rodo, kad tiesioginė sėja net JAV sudaro tik 20 proc., Prancūzijoje – apie 8–9, Anglijoje – 5–7, Vokietijoje – 5 proc. Jeigu tai būtų visiems tinkamas sprendimas, šie skaičiai būtų gerokai didesni. Aišku, šios technologijos populiarėja, bet joms reikia tam tikrų sąlygų. Norint sėti tiesiai į ražieną, pirmiausia reikalingos labai gilios agronominės žinios, būtina 7 laukų sėjomaina. Labai daug iššūkių, todėl tikrai ne visi ūkiai yra pajėgūs su jais susidoroti“, – pastebi R. Naudžiūnas.

Pasak jo, daug didesnes perspektyvas turi tikslioji žemdirbystė, kai sėklos ir trąšos bus įterpiamos kintamomis normomis. Būtent tai yra žemės ūkio ateitis, nes naudinga ir gamtosauginiu, ir ekonominiu atžvilgiu.

„Kol kas mūsų šalyje dar tik žengiami pirmieji žingsniai šioje srityje, nors jau yra ūkių, kurie ne vienus metus daro dirvožemio tyrimus ir su sėjamosiomis terpia kintamas trąšų normas. Kitas etapas – sėja pagal žemėlapius kintamomis sėklos normomis. Manau, kad ateityje proveržis įvyks ir šioje srityje“, – sako R. Naudžiūnas, linkėdamas savo kolektyvui ir žemdirbiams sveikatos, palankios žiemos, gero derliaus ir supirkimo kainų.

Kuria naują - Tiksliosios žemdirbystės padalinį

Įmonės „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė taip pat neabejoja išmaniosios ir tiksliosios žemdirbystės perspektyvomis. Ta linkme ne vienus metus įmonė ir dirba. Siekiant sukurti klientams dar didesnę naudą, nuo 2021 m. pradžios įmonėje startuoja naujas padalinys, kuris bus atsakingas už tiksliosios žemdirbystės Lietuvoje įgyvendinimą.

Naujajame padalinyje dirbs ir dabartiniai už išmaniąją inžineriją, technikos kalibravimą, reguliavimą, antenų sutvarkymą, automatinio vairavimo įrangos diegimą ir paleidimą, platformų sukūrimą atsakingi žmonės kartu su agronomu – visi jie sujungs techniką (geležį), IT infrastruktūrą su agronominėmis žiniomis ir pateiks žemdirbiams kompleksinius sprendimus.

D. Tatarūnaitė-Zubenienė įsitikinusi, kad šis padalinys, startuojantis su 6 darbuotojais, bus sparčiausiai augantis žmonių prasme, nes tikslioji žemdirbystė vienareikšmiškai yra žemės ūkio ateitis.

Pasak įmonės „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorės Dianos Tatarūnaitės-Zubenienės, žemės ūkio ateitis – tiksliosios, išmaniosios technologijos, skaitmenizacija ir robotizacija

„Norime vertę klientui suteikti per naudą jam, rodydami, kad dirbdami pagal tiksliosios žemdirbystės principus kartu su mumis, įsiklausydami į mūsų specialistų patarimus, atsižvelgdami į jų žinias žemdirbiai gali gerokai padidinti pelno eilutę. Tai yra vienas iš svarbiausių mūsų tikslų“, – sako įmonės vadovė, pridurdama, kad naujojo padalinio viena iš funkcijų bus ir darbuotojų bei klientų mokymai, edukacija.

Mūsų žemdirbių domėjimąsi tiksliosiomis technologijomis ji iliustruoja skaičiais. Pasak jos, trečdalis naujai parduodamų traktorių iš bendrovės kiemo išvažiuoja su įdiegtomis automatinio vairavimo sistemomis, o štai parduodamų kombainų tendencijos visai kitokios – tik mažiau nei trečdalis jų įsigyjama be automatinio vairavimo įrangos. Daug įmonė parduoda ir pačios įrangos, kurią žemdirbiai naudoja su ūkiuose turima žemės ūkio technika.

Ruošiamasi robotų darbui laukuose

Bendrovės „DOJUS agro“ vadovė pastebi, kad šiemet taip pat augo juostinių ir tiesioginės sėjos mašinų pardavimai, tačiau didelė dalis šiomis technologijomis besidominčių žemdirbių kol kas į jas investuoti neskuba – nors aiškumo labai trūksta, jie tikisi sulaukti Europos Sąjungos paramos šioms mašinoms įsigyti.

Ji išskiria ir žemdirbių domėjimąsi skaitmenizacija, automatiniu duomenų dokumentavimu, kurią labai skatina ir kompanija „John Deere“.

„Stiprus tas verslas, įskaitant ir ūkį, kuris didelį dėmesį skiria duomenų analizei ir pagal ją daro išvadas. Tai susiję ir su tiksliąja žemdirbyste. Džiugu, kad pamažu mūsų klientai suvokia to vertę, bet kol kas jiems reikalinga pagalba visa tai įdiegti, parodyti, paaiškinti. Daugeliui ūkininkų duomenų dokumentacija ir skaitmeninės informacijos skaitymas dar atrodo kaip baubas. Mūsų pareiga – tą baubą išsklaidyti, nes iš tiesų tai gana paprastas ir lengvai suprantamas dalykas, svarbiausia, kad klientas turėtų norą“, – sako D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Pasak jos, teisinga skaitmenizacija ir jos sistemos diegimas, žemėlapių ir kitų duomenų sukėlimas į platformas – tai pagrindiniai instrumentai robotizacijos plėtrai žemės ūkyje, galbūt net pasirengimas robotraktorių erai.

Kompanijos „John Deere“ sukurtas autonominio robotraktoriaus prototipas šiuo metu testuojamas

„Tam tikras robotizmas jau dabar yra Lietuvoje, nes į traktoriaus sistemą suvedame lauko koordinates, atžymime kliūtis, klampias vietas, ir traktorius savotiškai atlieka roboto funkciją, nes ten nevažiuoja, taip išvengiama sėklos ir trąšų praradimų. O autonominiai robotraktoriai jau kuriami, „John Deere“ sukurtas prototipas šiuo metu testuojamas. Tačiau kol galėsime pasiūlyti tokias mašinas žemdirbiams, pirmiausia reikia kuo geriau atlikti paruošiamuosius darbus – kuo daugiau informacijos, ūkio skaitmeninių duomenų sukelti į myjohndeere.com internetinę platformą, kuri yra klientams nemokama“, – pastebi įmonės vadovė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad visa naujai parduodama „John Deere“ technika turi JDLink terminalą, telemetrijos sistemą ir yra prijungta prie interneto, o tai leidžia teikti įvairias nuotolines paslaugas – pradedant programinės įrangos atnaujinimu, technikos parametrų optimizavimu realiu laiku, baigiant gedimų prevencija, kuri leidžia ūkininkams sutaupyti nemažai pinigų.

„Jau nemažai metų turiu mėgstamą frazę, kuri nusako ir vertybinius dalykus. „Dirbk sunkiai, būk teisingas ir neįtikėtini dalykai nutiks“. Atsižvelgdama į tai, kad žemės ūkis inovacijų prasme progresuoja kur kas greičiau ir didesniais šuoliais nei kiti sektoriai, šią frazę norėčiau papildyti ir visiems kolegoms, įmonės darbuotojams, klientams palinkėti pirmiausia sveikatos, o tada: „Žinok daug, dirbk sunkiai, būk teisingas ir neįtikėtini dalykai nutiks“, – žinių svarbą pabrėžia D. Tatarūnaitė-Zubenienė. 

MŪ inf.