Vilnius. Praėjusiais metais papildomo finansavimo ieškojo žemdirbiai iš įvairių sektorių, aktyviausiai tai darė augalininkystės ūkių šeimininkai.

Bankas „Urbo“ (buvęs Medicinos bankas) skaičiuoja, pernai ūkininkams paskolinęs 13,5 mln. Eur, iš kurių 85 proc., arba 11,4 mln. Eur buvo panaudota investicijoms. Tuo tarpu likusi paskolintų lėšų dalis papildė žemės ūkio verslų apyvartos lėšas. Šiam tikslui atiteko beveik 2,1 mln. Eur, arba 15 proc. suteiktų paskolų.

Papildomo finansavimo dažniausiai siekė augalininkystės ūkiai. Šios žemės ūkio srities atstovams suteiktas finansavimas pernai išaugo iki 6,7 mln. Eur ir buvo 2,2 karto didesnis nei 2022 metais.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, su klimato krize susiduriančiame pasaulyje augalininkyste užsiimantys ūkininkai aktyviai ieško naujos vietos sau, žvalgosi į naujas kultūras, plečia bendradarbiavimą su mokslininkais, inovatoriais, išbando įvairius verslo pokyčių ir galutinio vartotojo pasiekimo formatus. 

Gyvulininkystės sektoriaus atstovams „Urbo“ pernai išdavė 2,8 mln. Eur paskolų – 1,9 karto daugiau nei 2022-aisiais. Mišrių žemės ūkio finansavimo apimtys pernai padidėjo 1,4 karto iki 4 mln. Eur.

„Išsiskiria ne viena žemės ūkio kryptis: pernai fiksavome jų visų finansavimo augimą. Visų sričių finansavimo augimas rodo bendrai gerą sektoriaus padėtį bei pozityviai vertinamas perspektyvas“, – sako J. Ivaška.

Jo teigimu, esminius virsmus patyręs mūsų šalies žemės ūkis išmoko adaptuotis, konkuruoti ir, jei reikia, keistis. „Apyvartos lėšų finansavimas yra normali ir įprasta praktika, juo labiau, kad žemės ūkio aktyvumas labai priklauso nuo sezono. Tačiau nėra taip, kad Lietuvos žemės ūkiui laikoma tik „deguonies kaukė“, ne. Jis aktyviai investuoja į plėtrą ir augimą“, – teigia banko atstovas.

Pernai, palyginti su 2022-aisiais, apyvartos lėšų poreikis išaugo beveik dukart: nuo 1,08 mln. iki 2,086 mln. Eur. Panašiai šoko ir paskolos žemės ūkio verslų investicijoms. Palyginamuoju laikotarpiu jos padidėjo 1,8 karto: nuo 6,23 mln. Eur iki 11,439 mln. Eur.

Anot J. Ivaškos, žvelgiant į papildomo finansavimo apimtis matoma, jog tai ne tik šio momento poreikio realizavimas. Ūkininkai ne tik galvoja, ko reikia dabar, bet mato ilgesnės perspektyvos galimybes uždirbti, todėl apgalvotai prisiima papildomus finansinius įsipareigojimus.