Vilnius. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius II pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc.  grąžą. III pakopos pensijų fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc.  Daugiausia uždirbo tie II ir III pakopos pensijų fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos.

„Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, II pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas. Tai leido sėkmingai pasinaudoti rinkų augimu ir uždirbti aukštą grąžą pensijų fondų dalyviams – belieka tikėtis, kad paskutinį ketvirtį nepasikartos praėjusių metų scenarijus, kai fondų vertė reikšmingai sumažėjo, ir šie metai pasibaigs teigiamais rezultatais“, – sako Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė.

Atskirų pensijų fondų grąža aukščiausią riziką prisiimančiose amžiaus grupėse (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981, 1968–1974) svyravo nuo 10,47 iki 20,49 proc. Vyresniųjų tikslinėse amžiaus grupėse (1961–1967 bei 1954–1960) grąža atskiruose pensijų fonduose svyravo nuo 6,02 iki 13,12 proc. Turto išsaugojimo pensijų fondų grąža svyravo nuo 4,99 iki 6,68 proc.

Lietuvos banko specialistai primena, kad investuojant į akcijas galima uždirbti didesnę grąžą, tačiau ir rizika yra didesnė – tokių pensijų fondų vieneto vertė linkusi svyruoti labiau. Pavyzdžiui, jei jauniausios pensijų fondų grupės standartinis nuokrypis svyruoja nuo 8,02 iki 11,49 proc., tai konservatyviai investuojančiame turto išsaugojimo fonde tokie svyravimai kur kas nuosaikesni: nuo 2 iki 2,42 proc.

III pakopos pensijų fondų investicinio vieneto vertės vidutinis pokytis buvo beveik 11 proc. Akcijų pensijų fondų grupė uždirbo 17 proc. grąžą, o konservatyvaus investavimo pensijų fondų vidutinė svertinė grąža siekė 4 proc.