Vilnius. Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau pasirodė ir žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kai namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius, o kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį procentą visų draudžiamųjų įvykių, jų pasekmės dažnai būna itin brangios.

„Iš praktikos matome, kad dažniausiai nukenčia šildymo sistemos, vartų automatika, televizoriai, kompiuteriai, maršrutizatoriai, signalizacijos bei įvairūs išmanūs įrenginiai. Net ir netiesioginis žaibo poveikis, pavyzdžiui, smūgis į elektros tinklus ar stulpus, gali sukelti įtampos šuolius, kurie „sudegina“ jautrią elektroniką visame name“, – teigia BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.

Anot jo, nors dauguma žalų būna susijusios su elektronikos gedimais, didžiausi nuostoliai fiksuojami kilus gaisrams ar sugadinus kelias sistemas vienu metu.

„Esame turėję atvejį, kai žaibas trenkė į namo stogą ir sukėlė gaisrą – nuostoliai siekė apie 65 tūkst. eurų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl elektros instaliacijos pažeidimų ar vienu metu sugadintų kelių sistemų nuostoliai viršija 10 tūkst. eurų“, – pasakoja M. Ratkevičius.

Per perkūniją įtampa gali išaugti kelis kartus

Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė aiškina, kad tokie nutikimai logiški, kadangi perkūnijos metu elektros tinkle vyksta itin intensyvūs pereinamieji procesai.

„Per perkūniją elektros tinklą veikia labai stiprūs impulsiniai trikdžiai, kuriuos sukelia žaibo išlydžiai. Susidaro labai trumpi, tačiau didelės energijos viršįtampiai, kurie gali sklisti elektros tinklu net kelis kilometrus nuo smūgio vietos. Dėl to žala gali atsirasti net ir ten, kur žaibas tiesiogiai nepataikė“, – teigia S. Tolvaišienė.

Pasak jos, būtent per perkūnijas dažniausiai fiksuojami įtampos kokybės sutrikimai – tiek  įtampos šuoliai, tiek trumpi elektros dingimai ar mirgėjimai.

„Dažnai žmonės mato tik sumirgėjusias lemputes, tačiau tuo metu elektros tinkle vyksta labai sudėtingi procesai – per perkūniją dažnai matome ne tik viršįtampius, bet ir trumpus įtampos kritimus. Taip nutinka, nes tinklo apsaugos nukreipia žaibo energiją į žemę arba trumpam atjungia liniją“ , – pažymi mokslininkė.

Jautriausi – išmanūs įrenginiai ir namų elektronika

Jautriausi tokio pobūdžio trikdžiams yra šiuolaikiniai išmanūs įrenginiai, kuriuose gausu jautrios  elektronikos.

„Labiausiai nukenčia kompiuteriai, televizoriai, „Wi-Fi“ maršrutizatoriai, signalizacijos bei kiti išmanūs įrenginiai. Kuo prietaisas modernesnis ir kuo daugiau jame elektronikos, tuo jis jautresnis įtampos svyravimams. Net trumpas viršįtampis gali pažeisti maitinimo blokus, valdiklius ar duomenų laikmenas“, – sako S. Tolvaišienė.

Žalą elektronikai gali sukelti ne tik pats elektros dingimas, bet ir procesai prieš jam įvykstant arba atsistačius elektros tiekimui.

„Didžiausią riziką kelia ne pats dingimas, o įtampos kritimai ir šuoliai prieš bei po jo. Tokie pereinamieji procesai ilgainiui pažeidžia elektronikos komponentus – įrenginys gali veikti dar kurį laiką, tačiau vėliau pradeda strigti, persikrauti ar visiškai sugenda“, – teigia profesorė.

Galima apsisaugoti

Siekiant sumažinti rizikas, S. Tolvaišienė rekomenduoja pasirūpinti ne viena, o keliomis apsaugos priemonėmis.

 „Efektyviausia apsauga – tai išorinės žaibosaugos, viršįtampių ribotuvų ir tinkamo įžeminimo kombinacija. Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai žmonės turi įsirengę apsaugą, tačiau dėl netinkamo įžeminimo ar prastų sujungimų ji tiesiog neveikia taip, kaip turėtų“, – pažymi S. Tolvaišienė.

Tuo metu M. Ratkevičius primena, kad svarbu ne tik techninės priemonės, bet ir tinkamai pasirinkta draudimo apsauga.