Vilnius. Nors karantino metu net 71 proc. Lietuvos verslų susidūrė su bendrų pardavimų sumažėjimu, kas antras džiaugėsi šoktelėjusiais pardavimais internetu ir prognozuoja jų augimą ateityje.

Dėl e. komercijos atsivėrusių galimybių net penktadalis mūsų šalies verslų nusprendė nebevykdyti fizinės prekybos ir likti tik internete, o labiau vystyti internetinius pardavimus nei fizinius planuoja ketvirtadalis.

Tokius rezultatus atskleidė „Verslios Lietuvos“ inicijuota Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo e. parduotuvių, prisijungusių prie pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“, atstovų apklausa, kurią 2020 m. birželio – liepos mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Internetiniai pardavimai minimizavo bendrų pardavimų nuosmukį 

„Verslios Lietuvos“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad iki karantino prekybą internetu vykdė 89 proc. apklaustųjų, o 11 proc. tai pradėjo daryti jau paskelbus karantiną. Didžiosios dalies (33 proc.) e. parduotuvių pardavimai internetu iki karantino sudarė daugiau nei 50 proc. nuo visų įmonės pardavimų, tačiau taip pat panaši dalis respondentų (29 proc.) atskleidė, kad internetiniai pardavimai sudarė tik iki 10 proc.

„Karantinas vienaip ar kitaip pakeitė Lietuvos verslų kasdienybę – dešimtadalį paskatino susikurti e. parduotuves, daugiau nei pusė (55 proc.) džiaugiasi išaugusiais internetiniais pardavimais, apie šeštadalio (16 proc.) apklaustųjų karantinas internetiniams pardavimams neturėjo įtakos, o beveik trečdalis (29 proc.), deja, pastebėjo pardavimų internetu kritimą.

Žinoma, šias tendencijas lėmė įvairūs veiksniai, tačiau tie, kurie greitai persiorientavo, pasinaudojo e. komercijos specialistų konsultacijomis, dalyvavo mokymuose, daugiau dėmesio skyrė verslo skaitmenizavimui ir rinkodarai, šiandien yra stipresni, inovatyvesni bei labiau atsparūs netikėtiems iššūkiams“, – pastebi „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Visgi, pardavimai internetu padėjo Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui išgyventi šį sudėtingą laikotarpį – tyrimas rodo, kad bendra pardavimų situacija karantino metu buvo kur kas prastesnė. Net 71 proc. apklaustųjų teigė, jog bendri pardavimai sumažėjo, kas dešimtas (11 proc.) sakė, kad niekas nepakito, o beveik penktadalis (18 proc.) džiaugėsi bendrų pardavimų augimu.

„E. parduotuvės tapo galimybe minimizuoti bendrų pardavimų nuosmukį arba, kaip matome iš apklausos rezultatų, net juos padidinti. Daliai verslų krizė buvo pelninga ir atvėrė naujas ateities perspektyvas“, – sako I. Juozapavičienė.

Internetinėje prekyboje apsukos nestoja

Apklausa parodė, kad verslai į internetinius pardavimus žvelgia pozityviai ir tikisi, kad pastarieji augs. Ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų prognozuoja, kad e. prekyba po karantino augs iki 10 proc., beveik pusė (43 proc.) tikisi 10–20 proc. augimo, beveik šeštadalis (15 proc.) nusiteikę dar pozityviau – planuoja 21–30 proc. internetinių pardavimų padidėjimą ir dar šeštadalis (16 proc.) mano, jog e. prekyba šoktels daugiau nei 30 proc.

Tai, kad pardavimai internetu augo karantino metu, išlieka ir netgi auga karantinui pasibaigus rodo bankinių atsiskaitymų statistika.

„Luminor“ klientų atsiskaitymų analizė rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį atsiskaitymų el. prekybos sistemoje būta 2 proc. daugiau nei ketvirtajame 2019 metų ketvirtyje – aktyviausiame metų ketvirtyje, varomame kalėdinės prekybos. Antrajame šių metų ketvirtyje augimas siekė jau 20 procentų.

„Formuojasi nauji vartotojų įpročiai, ar tiesiog karantinas? Kol kas sakyčiau, kad abu – birželį, kai tris mėnesius trukęs karantinas baigėsi, fiksavome smarkų atsiskaitymų skaičiaus augimą fizinėse prekybos vietose, tačiau ir internetinėje prekyboje apsukos bemaž nestojo.

Panašu, kad per kelis mėnesius, jei aplinka labai stipriai nesikeis, nusistovės balansas, tačiau prognozuočiau, kad vartotojų, teikiančių pirmenybę  e. komercijai, dalis bus didesnė nei anksčiau. Tai gera žinia savo e. komercijos kelionę pradėjusiems ar planuojantiems tai daryti verslams“, - pažymi „Luminor“ Lėšų valdymo departamento vadovas Modestas Juonys.

Dar daugiau dėmesio skiria e. prekybai

Panašu, kad Lietuvos verslas įvertino e. parduotuvių atskleistas galimybes karantino laikotarpiu – toliau pardavinėti tik internetu nusprendė beveik kas penktas (19 proc.) apklaustas verslas, labiau vystyti internetinius pardavimus nei fizinius ketina daugiau ne ketvirtadalis (26 proc.) respondentų, panašia apimtimi internetinius ir fizinius pardavimus vystys beveik pusė (47 proc.) verslų, o labiau prie fizinių pardavimų grįš tik 7 proc.

„Įdomu tai, kad tie verslai, kurie iki karantino nevykdė internetinės prekybos, labiau linkę grįžti prie fizinių pardavimų. Beveik trečdalis jų pažymėjo, kad ketina labiau vystyti fizinę prekybą, nei internetinę, o 3 proc. nusprendė visiškai atsisakyti internetinės prekybos. Tačiau matome ir labai pozityvų rezultatą – net penktadalis (19 proc.) verslų, kurie iki karantino iš viso nevykdė prekybos internetu, nusprendė pereiti tik į internetinę prekybą ir atsisakyti fizinės“, – situaciją apžvelgia I. Juozapavičienė.

Pasak jos, tokios tendencijos dar kartą įrodo, kad e. parduotuvė negali būti tik sukurta, daug dėmesio reikia skirti jos funkcionalumui, turiniui, vizualiniams sprendimams ir e. komercijos rinkodarai. Taip pat svarbu nepamiršti, kad vartotojas pats e. parduotuvės neras, pirkėją reikia atsivesti ir pasistengti, jog jis norėtų apsipirkti bei sugrįžti dar kartą.

„Verslios Lietuvos“ užsakymu Lietuvos smulkių ir vidutinių verslų, turinčių e. parduotuvę, apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklaustos 287 įmonės, prisijungusios prie „Verslios Lietuvos“ pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“, jame dalyvavo visoje Lietuvoje veikiančios įmonės, veiklą vykdančios įvairiose srityse. Apklausa vyko 2020 m. birželio 19 d.–liepos 12 d.

Šiuo metu „Verslios Lietuvos“ e .parduotuvių duomenų bazėje yra daugiau nei 1200 Lietuvoje veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo e. parduotuvių.

VšĮ „Versli Lietuva“ inf.