Vilnius. Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kurios ūkininkams būtų leidusios lengviau prisivilioti darbuotojų sezoniniams darbams porai mėnesių, pavyzdžiui, skinti vaisų, uogų, nuimti daržovių.  

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko pradėti svarstymų, ar dukart, iki 3,6 tūkst. eurų didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms. Už pataisų svarstymą balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo trys, o susilaikė 42. Jos iniciatoriams grąžintos tobulinti.    

Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas siūlė „valstiečiai“ Giedrius Surplys ir Tomas Tomilinas, liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Kazys Starkevičius. 

Pristatydamas pataisas G. Surplys tikino, kad neapmokestinamųjų pajamų su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms padidinimas kilsteltų jų uždarbius. 

„Padidina atlyginimą kaime, ypač dirbant nekvalifikuotus darbus“, – teigė jis.

Dabar paslaugų kvitų turėtojai gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1750 eurų per metus. 

Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai ar kvalifikacija. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių. 

Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia daugiau nei 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį. 

Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje. 

2017 metais Seimas nesutiko išplėsti tokių dirbančiųjų ratą iki namų valytojų, auklių, slaugių, teritorijų tvarkytojų, sodų ir daržų prižiūrėtojų.    

BNS inf.