Vilnius. Nepaisant koronaviruso krizės, dėl kurios Lietuva tris mėnesius gyveno karantino sąlygomis, šalies ekonomika šiemet trauksis tik 1,7 proc. – daug mažiau, nei prognozuota krizės įkarštyje, teigia „Swedbank“ ekonomistai.

Tuo tarpu SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., o 2021 ir 2022 augs po 3 proc.. Liepos pradžioje SEB tikėjosi 6,7 proc. ūkio nuosmukio šiemet. 

Naujausioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prognozuojamas metinis ekonomikos nuosmukis yra gerokai mažesnis nei prognozuota gegužę – tuomet banko ekonomistai manė, kad Lietuvos ūkis šiemet smuks 6,5 proc.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva sugebėjo išvengti neigiamo ekonominio šoko, kurį patyrė kitos euro zonos valstybės.

„Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai tarp euro zonos valstybių“, – banko ekonomikos apžvalgos pristatyme kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, Lietuvos ekonomika gerai atsilaikė dėl gerų startinių pozicijų.

„Lietuvos ekonomika nebuvo perkaitusi, nebuvo NT burbulo, valstybės skola maža, užsienio prekyba perteklinė. Priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, nebuvo disbalansų, netvarios plėtros, kuri reikalavo, kad Lietuvos ekonomika sugrįžtų į tvarios plėtros kelią“,– pabrėžė N. Mačiulis.

Jo teigimu, ekonomikos smukimą taip pat padėjo sušvelninti tiek Lietuvos, tiek euro zonos šalių vykdyta fiskalinio stimulo politika.

„Tai yra modernioje istorijoje nežinomas, nematytas mastas, kokiu tempu Vyriausybės didina išlaidas. Euro zonos pavyzdys – (Vyriausybės – BNS) apie 10 proc. BVP skyrė ekonomikos skatinimui ir daugeliu atveju tai pilnai kompensuoja praradimus“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, į ekonomiką įliejant tokį kiekį pinigų svarbu šias lėšas nukreipti į sprendimus, kurie kurtų ilgalaikį ekonomikos tvarumą.

„Tokio pobūdžio fiskalinis skatinimas sukuria unikalias galimybes nukreipti pinigus ne į šiaip trumpalaikį paskatinimą, bet kad būtų išliekančios pasekmės visa dešimtmetį ir galbūt ateities kartoms“, – sakė N. Mačiulis.

Kaip pavyzdį jis pateikė Europos Komisijos (EK) nubrėžtas gaires, kaip panaudoti Atsigavimo fondo lėšas – jas investuojant į sprendimus, kurie mažintų CO₂ emisijas ir skatintų žaliosios ekonomikos plėtrą.

„Swedbank“ taip pat prognozuoja, kad vėliau seks dveji spartaus ekonomikos augimo metai – 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 4,9 proc., 2022 metais – 3,4 proc.

Pasak N. Mačiulio, nepaisant to, kad koronaviruso situacija Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis suprastėjo, banko ekonomistai daro prielaidą, kad tokio griežto karantino, koks buvo pavasarį, daugiau nebebus. 

SEB prognozės

Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., o 2021 ir 2022 augs po 3 proc., prognozuoja SEB bankas. Liepos pradžioje SEB tikėjosi 6,7 proc. ūkio nuosmukio šiemet. 

Banko ekonomistų vertinimu, šalies ūkio metinis nuosmukis trečiąjį ketvirtį ir toliau bus vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau didžiausią nerimą kelia paskutinis ketvirtis. 

„Prognozuojame, kad šiemet pagal pagrindinį scenarijų Lietuvos ekonomika smuks 1,3 proc, o 2021 ir 2022 metais paaugs po 3 procentus. Tokiu atveju ekonomika 2021 metų viduryje pasiektų lygį, buvusį prieš pandemiją“, – pranešime sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. 

SEB grupės ekonomistų įžvalgos pateikiamos antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

T. Povilausko teigimu, naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad metinis Lietuvos BVP pokytis trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį (BVP smuko 3,8 proc.), turėtų būti vienas geriausių Europos Sąjungoje. 

„Daugiausiai nerimo kol kas kelia ketvirtas ketvirtis, kai vidaus vartojimas gali susilpnėti net ir netaikant tokių griežtų, kokie buvo pavasarį, ribojimų verslui ir gyventojams. Ketvirtas ketvirtis vėl bus sudėtingesnis maitinimo, apgyvendinimo, kultūros renginių organizavimo, kitų paslaugų, prekybos sektoriams. Panašu, kad ir statybų sektoriaus darbų apimties metinis nuosmukis bus didesnis“, – komentuoja T. Povilauskas. 

SEB teigimu, darbo rinkoje padėtis nuo birželio vidurio gerėjo – darbuotojų skaičius vėl pradėjo augti, labai smarkiai sumažėjo prastovoje esančių žmonių skaičius. Tam, pasak banko, įtaką daro ne tik vasara, kai išauga sezoninių darbuotojų paklausa, bet ir atsigaunantis po pirmojo šoko pavasarį verslas.

Vis dėlto SEB ekspertai mano, kad nedarbas piką pasieks šių metų pabaigoje, o smarkiau pradės leistis žemyn tik kitų metų antrąjį pusmetį. Pagal SEB prognozę, vidutinis nedarbas šiemet padidės nuo 6,3 proc. iki 8,5 proc., o 2021 ir 2022-aisiais mažės atitinkamai iki 8,1 proc. ir 7,5 procento.

SEB prognozuoja, kad vidutinė infliacija šiemet bus 1,2 proc. – anksčiau prognozė buvo 0,8 proc.  Kitąmet ji turėtų augti iki 2,2 proc. dėl didesnių energetinių išteklių kainų. 

Valdžios sektoriaus deficitas šiemet kils iki 6,8 proc., o kitąmet turėtų mažėti iki 2,7 proc. BVP.

„Valdžios ekonomikos skatinimo priemonės, nors ir sulaukusios nemažai priekaištų, buvo labai svarbios švelninant ekonomikos nuosmukį antrą ketvirtį. Trečią ketvirtį fiskalinių skatinimo priemonių įtaka ekonomikai bus tik truputį mažesnė“, – teigia T. Povilauskas. 

SEB šiek tiek sumažino šių metų euro zonos BVP prognozę – manoma, kad euro zona šiemet trauksis 8,8 proc., o kitąmet ūgtels 6,6 procento.

BNS inf.