Vilnius. Didelę Lietuvos dalį pastarąją savaitę užklupus audroms, žemdirbiai skaičiuoja nuostolius – vienur pasėliai permirko nuo liūčių, o kai kur juos apgadino kruša, be to, liūtys priminė ir įsisenėjusias melioracijos problemas. Dalis ūkininkų jau kreipėsi į draudimo bendroves prašydami kompensuoti nuostolius. 

Per dvi dienas – apie 100 pranešimų draudimo bendrovei

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika sako, jog per dvi dienas, kuomet siautė audros, sulaukta apie 100 žemdirbių pranešimų, tačiau jis mano, kad kitą savaitę jų bus daugiau. 

„Kreipiamasi dėl javų išgulimo, yra visos krušos žalos, sumušimai augalų, yra apdaužyti, pranešė ir daržininkai, kad burokėliuose turime žalų. Kadangi dabar yra šventinis laikotarpis, daugelis dar ir atostogauja, tai didžioji dalis pranešimų sukris tada, kai visus laukus apsižiūrės“, – BNS sakė M. Rusteika.

Anot jo, kol kas daugiausiai pranešimų gauta iš rytų bei vidurio Lietuvos ūkininkų.

„Draudimo suma yra pakankamai didelė, nes yra žieminiai augalai, o jų kaina pakankamai didelė, tai tos būsimos išmokos tikrai bus skaičiuojamos, manau, šimtais tūkstančių“, – sakė M. Rusteika. 

Pasak jo, šių metų pasėlių draudimo suma siekia beveik 400 mln. eurų – maždaug 30 proc. daugiau nei pernai. Be to, pasėlius šiemet apdraudė maždaug 30-40 proc. daugiau ūkininkų.

Liūtys priminė apie melioracijos problemas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, jog smarkios pavasario liūtys priminė apie įsisenėjusias melioracijos problemas – kai kur laukai taip išmirko, kad ūkininkai nebegalėjo jų užsėti. 

„Ten, kur buvo liūtys, buvo ir pralaidos prastesnės, jos pabaigė išplauti, užgriauti, tai randasi užmirkusių laukų plotai. Yra tokių plotų, kur šiemet taip ir nesugebėjo ūkininkai užsėti, taip ir nesulaukė, kad tie plotai pradžiūtų“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, sausringesniais metais melioracijos problema nebuvo aktuali, tačiau dabar ūkininkai baiminasi dėl nuostolių. 

„Kitas dar labiau svarbus dalykas yra tai, kad labai didelė dalis melioracijos įrenginių vis dar yra valstybės, o valstybė neturi galimybės ar nenori spręsti susidėvėjusio valstybinio turto problemos“, – sakė R. Juknevičius. 

Netoli Šiaulių ūkininkaujantis R. Juknevičius teigė, kad jo ūkyje audra didelių nuostolių nepadarė, tačiau jis sakė pastebėjęs, jog per dvi dienas iškrito daugiau nei 54 mm kritulių.

Artimiausiu metu audrų nenusimato

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė teigė, jog artimiausiu metu didelių audrų nenusimato, tačiau šylantis oras gali sudaryti tam sąlygas.

„Artimiausiu metu tokių kompleksinių audrų nenusimato, (...) stebime situaciją, ženklų, kad audra link mūsų artėtų, kol kas nėra, bet, žinoma, oras šyla, sąlygos audroms dar gerės“, – BNS sakė ji.

S. Dalinkevičiūtės teigimu, Joninių išvakarėse labai smarki audra formavosi pietiniuose šalies rajonuose, ji slinko per Lietuvą į šiaurę. Didžiausias kritulių kiekis iškrito Birštone, Druskininkuose. Liūčių buvo ir centriniuose, šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose. 

„Nors kruša nebuvo fiksuota meteorologijos stotyse, bet visuomenė dalinosi nuotraukomis, kuomet krušos gabaliukai buvo iškritę ir Širvintų rajone, ir centriniuose rajonuose, pietų Lietuvoje“ – teigė sinoptikė. 

Tuo metu ketvirtadienį taip pat buvo smarki audra – pasak sinoptikės, Šiaulių mieste per beveik dvi valandas iškrito 52 mm kritulių, buvo pasiektas stichinis lygis.

„Žvelgiant visos paros kritulių kiekį, jis siekė 64 mm, tai yra birželio norma“, – sakė ji.