Vilnius. Maistą iki šiol supa daugybė įvairiausių mitų ir net sąmokslo teorijų. Ar mūsų valgomas maistas saugus? Ar nėra užterštas pesticidais? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota festivalyje „Būtent“ kartu su ekspertais: „CropLife Lietuva“ asociacijos vadove Zita Varanavičiene, ūkininkė Rasa Rasimaite-Imhof ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktoriaus pavaduotoju Sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklai dr. Vidmantu Bendoku.

„Eurostat“ duomenimis, vos 11 proc. Lietuvos gyventojų tikrina informaciją. Likusieji dažniausiai pasitiki tuo, ką pamatė internete arba išgirdo iš kitų.

Pasak „Saugus maistas – iš sąmokslo į mokslą“ diskusiją moderavusios mokslo žurnalistės Godos Raibytės-Aleksos, prie to, kad daugybė žmonių vis dar tiki įvairiais mitais bei sąmokslo teorijomis apie maistą, prisideda ir vangi mokslo komunikacija.

Pesticidai ir „chemija“ – dažniausios gyventojų baimės

2023 m. „CropLife Lietuva“ atlikto tyrimo duomenimis, net 48 proc. gyventojų įsigyjant vaisių ar daržovių baiminasi, jog jie buvo purškiami chemija, o 45 proc. bijo pesticidų ir trąšų likučių juose.

Ūkininkė R. Rasimaitė-Imhof diskusijoje patvirtino nuolat susidurianti su mitu, jog pesticidai purškiami bet kur, bet kiek ir bet kaip.

Su tokiais įsitikinimais ji kovoja dalindamasi realia informacija: „Šiemet padariau trumpą vaizdo įrašą, kuriame paaiškinau, kad dėl drėgnų orų, kuriuos mėgsta grybai, sukeliantys ligų, turėsime purkšti rapsų laukus. Ne dėl to, kad mums patinka purkšti, ar neturime, kur dėti pinigų, o dėl to, kad augalus puola grybai, sukeliantys ligas. Tai išgirdę žmonės neretai nustemba, nes net nebuvo apie tai susimąstę.“

Daugelis, ko gero, nepagalvoja ir apie tai, kad Europos Sąjungoje naudojami augalų apsaugos produktai (AAP) yra išsamiai tiriami, smulkmeniškai reglamentuojami, taikant pačius griežčiausius pasaulyje reikalavimus, siekiant apsaugoti tiek augalus, tiek aplinką.

Anot Z. Varanavičienės, nuo produkto sukūrimo iki patvirtinimo įprastai praeina apie 6–10 metų.

Kol AAP pasiekia purkštuvus, atliekama daugybė tyrimų ir skaičiavimų, nustatomos saugios naudojimo normos, kurių ūkininkai privalo laikytis. Be to, AAP yra brangūs, todėl perteklinis jų naudojimas būtų ir finansiškai nepatrauklus.

Ar verta bijoti GMO ir NGT?

Šie raidžių junginiai taip pat gąsdina nemenką dalį gyventojų, kyla klausimas, kodėl reikalaujama žymėti produktą GMO (genetiškai modifikuoti organizmai), jei tai visai nepavojinga?

Pasak dr. V. Bendoko, tai nėra susiję su produkto sauga, o tik su kilme ir tiesiog leidžia žmogui pasirinkti, ar pirkti tokį produktą.

Svarbu suprasti ir tai, kad naujosios genominės technologijos (NGT) nėra tas pats, kas GMO. GMO atveju augalui suteikiamos savybės perkeliant genus iš kitų organizmų, o NGT pagrįstos tikslingu jau esamų augalo genų redagavimu.

„Tam, kad NGT nebūtų traktuojamos kaip GMO pritaria ir Europos komisija, žengiame tuo keliu, tačiau procesai yra labai lėti. O kol mes laukiame, JAV jau įregistravo sojų veislę, kurioje pakeistas aliejų santykis.  Tikėtina, kad mes juos gausime vaistų ar papildų forma“, – diskusijoje sakė mokslininkas.

Anot dr. V. Bendoko, žmonės su baime žvelgia į genų redagavimą, nes juos klaidina įvairūs mitai, tačiau NGT galėtų padėti sumažinti ir naudojamų pesticidų kiekį.

„Pavyzdžiui, jeigu bijoma purškimų AAP, tai mokslininkai gali sukurti atsparų augalą, pakeitę vieną ar kelis genetinio kodo nukleotidus.

Tai natūraliai vyksta ir gamtoje. Pataisius tik vieną geną būtų galima sumažinti purškimų kiekį, tačiau dėl informacijos trūkumo daug kam kyla nepagrįstų baimių“, – tikina dr. V. Bendokas.

Anot R. Rasimaitės-Imhof, NGT galėtų padėti dar labiau apsaugoti bites, suteikiant galimybę sukurti tokius rapsus, kurie būtų nepatrauklūs bitėms, būtų savidulkiai ir insekticidų naudojimas nekeltų žalos vabzdžiams.

Baimių kyla dėl nežinojimo

Dr. V. Bendokas pažymi, kad dėl žmonių baimių išties kalta ir vangi mokslo komunikacija, tačiau mokslo žodis dažnai paskęsta sąmokslų teorijų liūne. Jam pritarė ir Z. Varanavičienė, įsitikinusi, jog ateityje sąmokslo teorijų, supančių maisto saugumą, tik daugės.

„Mokslo komunikacija nėra tokia intensyvi ir paveiki, o jeigu sąmokslo teorijas dar padauginame iš socialinių tinklų galios ir mūsų polinkio netikrinti informacijos bei aklai pasitikėti viskuo, kas skelbiama socialiniuose tinkluose, tai atsiranda itin palanki terpė joms plisti.

Vis dėlto, tikrinant informaciją galima atskirti tikrus faktus nuo nepagrįstų baimių ir priimti sprendimus, grįstus mokslu, o ne sąmokslo teorijomis“, – sakė Z. Varanavičienė.