Vilnius. Jeigu žemdirbiai turėtų galimybę nemokamai atiduoti perdirbti augalų apsaugos produktų pakuotes, jie per vienus metus sutaupytų iki 2 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkyje kasmet išmetama maždaug 1 mln. plastikinių pakuočių, kuriose buvo laikomi augalų apsaugos produktai. Didžiojoje dalyje Europos valstybių ūkininkai šias pakuotes skalauja, išrūšiuoja ir nemokamai priduoda perdirbti.

„Kasmet Lietuvoje ūkiuose naudojant augalų apsaugos produktus susidaro maždaug 300 tūkst. kilogramų plastiko pakuočių atliekų. Tinkamas jų išskalavimas ir grąžinimas perdirbti turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą ir prisidėtų prie Lietuvos tikslo žengti žiedinės ekonomikos keliu. Jau kelerius metus sėkmingai vykdome pilotinį projektą su keliais Lietuvos ūkiais, tačiau didysis tikslas – masinis pokytis šalies žemės ūkio sektoriuje“, – sako Lietuvoje viešėjęs tvarią augalininkystę skatinančios asociacijos „CropLife Europe“ ekspertas Steven‘as Byrde‘as.

Anot jo, Lietuva yra pajėgi sukurti daugelyje Europos šalių taikomą sistemą šioms atliekoms tvarkyti, o tokiam pokyčiui yra susiformavęs ir politinis palaikymas. Tiesioginės naudos iš tokios sistemos gautų ir ūkininkai.

Nors Lietuvoje galioja gamintojo atsakomybės principas, kai atliekų sutvarkymo kaštai įskaičiuoti į produkto kainą, visgi šiuo metu ūkininkams tenka sumokėti antrą sykį, už išrūšiuotų plastikinių pakuočių išvežimą iš ūkio.

„CropLife Lietuva“ skaičiavimais, tinkamai įgyvendinus gamintojo atsakomybės principą, už tokių atliekų surinkimą ūkininkams nebereikėtų mokėti – jos būtų išvežamos nemokamai ir ūkininkai sutaupytų iki 2 mln. eurų per metus.

Trukdo įstatymas

Lietuva yra viena iš septynių ES valstybių vis dar neturinčių atskiros nacionalinės augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemos.

Lietuvoje viešėjęs S. Byrde‘as susitiko su Seimo, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovais. Ekspertas dalijosi gerąja kitų šalių patirtimi, aptarė Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pasirengimą augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo atskiru srautu sistemai sukurti.

„Siekiama, kad iki 2025 m. visos ES narės turėtų atskirą augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemą. Prancūzijoje surenkama net iki 90 proc. visų parduotų pakuočių, tad esame sukaupę geros praktikos pavyzdžių, kuriais dalijamės su sistemos neturinčiomis valstybėmis, o tarp jų ir Lietuva. Susitikimų su žemės ūkio sektoriaus atstovais ir politikais metu ieškojome sprendimų teisinio reguliavimo ir administracinėms kliūtims įveikti“, – sako „CropLife Europe“ ekspertas.

Jis priduria, kad Lietuvoje suinteresuotos šalys iš esmės sutaria dėl sistemos reikalingumo siekiant žiediškumo, todėl svarbu neužstrigti ties detalėmis ir matyti platesnį vaizdą. Pirmoji užduotis augalų apsaugos produktų vertės grandinei – kuo plačiau skleisti informaciją apie tinkamo pakuočių išskalavimo ir tvarkymo svarbą, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, pakuočių tvarkytojų organizacijomis ir atliekų tvarkytojais plėsti augalų apsaugos produktų pakuočių surinkimą atskiru srautu bei bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kad būtų sudarytos sąlygos reguliavimui ir vykdymo užtikrinimui.

Perdirbti pakuotes – saugu

Nors Lietuvoje augalų apsaugos produktų pakuotės yra laikomos pavojingomis atliekomis, mokslas ir kitų ES šalių praktika jau seniai įrodė, kad jas išskalavus, plastikinės talpos atitinka ES reglamente nustatytus nepavojingoms atliekoms keliamus reikalavimus.

„Kruopštus rizikos vertinimas ir ilgametė praktika bei stebėsena kitose šalyse parodė, kad plastikinės augalų apsaugos produktų pakuotės, jas tinkamai išplovus ir perdirbus, yra saugios grąžinimui į žiedinę ekonomiką, todėl siekiame, kad kokybiška žaliava nebūtų švaistoma, ir nuolat ieškome naujų galimybių pavertus pakuotes antrine žaliava priartėti prie uždaro ciklo sistemos sukūrimo“, – sakė S. Byrde'as.

Pasak jo, perdirbtas aukštos kokybės plastikas, kuris naudojamas pakuočių gamyboje, gali būti naudojamas atidžiai parinktuose statybų ir telekomunikacijų pramonei skirtuose produktuose. Pavyzdžiui, iš jo gaminami apsauginiai po žeme tiesiami vamzdžiai elektros ar interneto kabeliams. Taip pat dažnai augalų apsaugos produktų pakuotės naudojamos energijai gauti (jas deginant).

Pamažu skinasi kelią ir cheminis produktų perdirbimas, kuris gali atverti dar daugiau galimybių. Pagrindinis tikslas – sukurti uždarą perdirbimo ciklą, kuriame surinktos ir apdorotos augalų apsaugos produktų pakuočių atliekos būtų pakartotinai naudojamos naujoms pramonės pakuotėms gaminti. 

Kiekviena tokia naujovė padeda mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos naftos ir žaliavų bei didinti regiono gebėjimą efektyviai naudoti turimus išteklius, įskaitant atliekas, o tai ypač aktualu didėjant tarptautinei įtampai dėl žaliavų.