Vilnius. Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė reikšmingus pokyčius nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčių srityse.

Siūloma reforma ne tik įveda progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, bet ir keičia PVM lengvatas, plečia nekilnojamojo turto (NT) mokesčio taikymo ribas.

NT mokestis

Finansų ministerija siūlo NT mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. Eur būsto vertės. 

Apmokestinant pagrindinį būstą, jo mokesčio suma iki 450 tūkst. eurų vertės daliai būtų mažinama 50 proc., o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką – 75 proc.

Socialiai remtinų asmenų, kurie gauna kompensacijas už šildymą, pagrindinis būstas nebūtų apmokestinamas. Be to, mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokėtinas mokestis ya iki 5 eurų. 

NT mokestį siūloma skaičiuoti taip:

• 0,1 proc. – vertei nuo 40 iki 200 tūkst. eurų;
• 0,2 proc. – nuo 200 iki 400 tūkst. eurų;
• 0,5 proc. – nuo 400 iki 600 tūkst. eurų;
• 1 proc. – turtui, kurio vertė viršija 600 tūkst. eurų.

Vis dėlto finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo papildomu 0,2 proc. tarifu apmokestinti visą komercinį turtą, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus objektus, ir šias lėšas skirti Gynybos fondui.

PVM pokyčiai

Finansų ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 21 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.

Kartu siūloma didinti PVM lengvatą knygoms, neperiodiniams leidiniams (nuo 9 iki 5 proc.), o lengvatinį 9 proc. tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12 procentų.

PVM įstatymo pataisų aiškinamajame rašte rašoma, kad PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui nėra tikslingai orientuota tik į socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, o malkoms – neatitinka Europos Sąjungos aplinkos apsaugos įsipareigojimų dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir Europos žaliojo kurso tikslų.

Finansų ministras R. Šadžius interviu BNS sakė, kad panaikinus PVM lengvatą nepasiturintiems gyventojams siūloma didinti mokamoms kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertę.

Anot jo, šias kompensacijas gaunančius gyventojus siūloma visiškai atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Keturi GPM laipteliai ir pelno mokestis

Dar vienas Finansų ministerijos siūlymas – nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį.

GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno.

Siūlomi GPM tarifai:

• 20 proc. – pajamoms iki 36 VDU (apie 72 tūkst. eurų per metus);
• 25 proc. – iki 60 VDU (apie 120 tūkst. eurų);
• 32 proc. – iki 120 VDU (apie 240 tūkst. eurų);
• 36 proc. – daugiau nei 120 VDU.

Individualiai veiklai numatyti švelnesni tarifai: metinėms individualios veiklos pajamoms iki 42,5 tūkst. eurų siūloma taikyti 20 proc. mokesčio tarifą, iki 20 tūkst. – 15 proc. mokesčio kreditą. 

Tarp išimčių – metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai ir ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų daliai iki 12 VDU būtų taikomas 15 proc. tarifas, o metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai iki 12 VDU – 5 proc. GPM tarifas.

Taip pat siūloma nustatyti mažėjantį mokesčio kreditą, kurį taikant GPM tarifas pasiektų 15 proc. 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. – 42,5 tūkst. eurų sumai, o pajamoms, viršijančioms šią sumą, taikyti pagrindinius GPM tarifus.

R. Šadžius siūlo 2 proc. visų gyventojų valstybei sumokėto pajamų mokesčio skirti Gynybos fondui, taip pat didinti pelno mokestį iki 17 proc., o lengvatinį – iki 7 proc.

***

Finansų ministerija skaičiuoja, kad reforma biudžetui po 2–3 metų galėtų duoti iki 600 mln. Eur papildomų pajamų per metus.

Pasak R. Šadžiaus, Ministerijos ekspertų skaičiavimais, pagal blogiausią scenarijų šie pakeitimai šalies bendrojo vidaus produkto augimą sumažintų 0,2 proc.