Vilnius. Paukštininkystės atstovai vis garsiau išsako savo nerimą dėl sektoriaus ateities vietinėje rinkoje. Praėjusią savaitę Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) nariai susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika, kuriems neslėpė savo apmaudo dėl to, kad Lietuvoje vis labiau įsigali lenkiška produkcija.

Sparčiai didėjantys lenkų gamybiniai pajėgumai formuoja produkcijos perteklių, kuris atranda ir Lietuvos prekybos vietose. LPA nariai susitikimo metu atskleidė, kad prekybininkų yra raginami nuleisti gaminamos produkcijos kainas, kitu atveju pasirenkama kaimynų gaminama produkcija. Tiesa, būtent lenkai lyderiauja tarp nesaugios paukštienos gamintojų.

„Puikiai suprantame mūsų gamintojų rūpesčius – konkurencija žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje labai didelė, todėl mūsų verslui nėra lengva išsilaikyti. Esame atviri dialogui ir priemonių, kaip prisidėti prie vietinių gamintojų išsaugojimo, paieškų ir įgyvendinimo. Vietinė pramonė yra svarbi mūsų šalies dalis, kurianti darbo vietas ir generuojanti pajamas į valstybės biudžetą. Todėl būtina ieškoti būdų, kaip padėti Lietuvos gamintojams, kad jie galėtų dirbti sėkmingiau, nes tai prisideda prie visos šalies sėkmės“, – sakė žemės ūkio ministras A. Palionis.

Kaip teigia LPA vadovas Vytautas Tėvelis, Lietuvos gamintojams tenka kovoti sunkioje konkurencinėje kovoje. Jis išskiria vis didėjantį Lenkijos importą, kuris kelia klausimų ne tik dėl sparčiai didėjančios užimamos rinkos dalies, bet ir dėl kokybės. Nors Lietuvoje pagaminamos produkcijos kiekis viršija vietinės rinkos poreikį, vis labiau prekybos vietose įsigali importas.

„Lietuvoje vištienos gamyba siekia 130 proc. poreikio, kiaušinių – 110 proc. Nepaisant to, daugiau nei 40 proc. vištienos vartojimo užima lenkų produkcija, 20 proc. kiaušinių – taip pat atvežtų iš Lenkijos ir Latvijos, be to, stebime, kaip į šią rinką ateina ir Ukraina. Tai skaudžiai atsiliepia mūsų gamintojams pirmiausia dėl kainodaros. Lietuvoje paukštienos ir kiaušinių kainos – vienos žemiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Tuo tarpu mūsų prekybininkai ragina dar labiau nuleisti kainas, kitu atveju pasirenkama atvežtinė produkcija“, – pažymi LPA prezidentas V. Tėvelis.

Pasak jo, lenkams užimti vis stipresnes pozicijas leidžia turimas Lenkijos valstybinis palaikymas. „Tik būdamas stiprus vietinėje rinkoje, gali tvirtai žengti į kitas šalis. Tai ir daro lenkai, kurie savo šalyje turi palankias tiek mokestines, tiek plėtros sąlygas. Statomos naujos paukštidės bei gamyklos, didinami gamybos mastai. Tarp ES šalių Lenkijoje pagaminama daugiausiai paukštienos, o kiaušinių pagamina net dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Fiksuojamas gamybos perteklius, kuris pasiekia ir Lietuvos rinką. Tiesa, akivaizdu, kad masinė gamyba kokybės produktui negarantuoja. Būtent lenkiškoje paukštienoje, ką skelbia ir VMVT, užfiksuota daugiausia salmonelės atvejų“, – sako V. Tėvelis.

„Lietuvoje esame apkrauti biurokratiniu mechanizmu, kuris sunkina sąlygas plėtrai ir gamybinių pajėgumų didinimui. Pvz., vien tik projektų derinimai dėl naujų objektų užtrunka kelerius metus“, – susitikimo metu sakė žemės ūkio kooperatyvo „Agro Aves group“, valdančios keletą paukštynų, vadovas Jonas Jagminas.

„Mes neprašome išskirtinumų, mes prašome vienodų konkurencinių sąlygų“, – susitikimo metu pažymėjo „KG Group“ paukštininkystės verslo, kuriam priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, vadovas Darius Gudačiauskas.

„50 proc. produkcijos eksportuojame į daugiau kaip 50 šalių. Mums taikomi tų šalių reikalavimai. Esame sertifikuojami tarptautinių kompanijų tam, kad mus įsileistų į rinką. Tuo tarpu Lietuvoje į rinką įžengti lengviau. Vietiniai gamintojai atsakingų Lietuvos institucijų yra nuolatos tikrinami, griežtai vertinamas kiekvienas gamybos procesas, pradedant nuo auginimo. Žinoma, mes esame jiems dėkingi už tai, nes galime didžiuotis, kad lietuviška produkcija yra kokybiška. O kaip yra su įvežtine produkcija? Ar vartotojas gali būti ramus dėl to, kaip buvo užauginta ir pagaminta produkcija? Vienodai turėtų būti patikrinti ir vietiniai, ir užsienio gamintojai“, – sako D. Gudačiauskas.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2019 m. III ketvirtį padidėjo vištienos importas. 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. įvežta daugiau kaip  6 500 tonų vištienos, tai yra beveik 14,7 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nurodoma, kad pagrindinė paukštienos importo šalis buvo Lenkija. Iš šios šalies įvežta daugiau kaip 4 500 tonų vištienos – 11,7 proc. daugiau nei prieš metus.

LPA, ŽŪM ir VMVT atstovų susitikimo metu bendrai sutarta, kad didėjantis importas daro neigiamą įtaką paukštininkystės ir šalies ekonomikai, tad būtini sprendimai situacijai pagerinti.

Pagal „KG Group“ inf.