Kaišiadorių r. Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdomo Vilniaus paukštyno planuojamai 35 mln. Eur vertės produktų perdirbimo gamyklai Kaišiadoryse suteiktas didelio investicinio projekto statusas.

Naują gamyklą paukštynas ketina pradėti statyti dar šiemet, o užbaigti 2029 m., čia bus sukurta 81 nauja darbo vieta.

Įmonėje numatoma įdiegti pirmąją Europoje pramoninę gyvūninės kilmės biomasės perdirbimo liniją, gebančią atlikti tikslinę baltymų inžineriją molekuliniame lygmenyje, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Žiedinės ekonomikos projektai pritraukia vis daugiau Lietuvos verslo investicijų ir skatina pažangių biotechnologijų plėtrą. Kaišiadoryse planuojamos investicijos leistų pritaikyti baltymų inžineriją kuriant aukštos pridėtinės vertės, eksportui skirtus ingredientus“, – pranešime teigė ministras Edvinas Grikšas.

„Ši investicija yra svarbi mūsų ilgalaikės plėtros dalis – ji leistų dar efektyviau panaudoti paukštininkystės veikloje susidarančias žaliavas“, – pranešime teigė „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Saulius Petkevičius.

Gamykloje paukštienos biomasė būtų perdirbama į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms. Apie 80 proc. produkcijos planuojama eksportuoti.

Tarp planuojamų gaminti produktų – itin mažos molekulinės masės peptidai, pasižymintys geru biologiniu prieinamumu ir aukštesne pridėtine verte, palyginti su tradiciniais pašariniais produktais. Šiam procesui planuojama pritaikyti inovatyvų uždaro ciklo valdymą, paremtą „Inline NIRS“ spektroskopija ir dirbtinio intelekto vaizdo analitika.

Be to, šie aukštos vertės ingredientai galėtų pakeisti kitose pramonės šakose naudojamas pirmines baltymų žaliavas, kurių gamyba sukelia didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Stambaus projekto statusas suteikiamas ne mažesnės nei 20 mln. Eur (30 mln. Eur investuojant Vilniuje) vertės projektams, kurie sukuria bent 20 naujų darbo vietų. Jiems taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra.