Vilnius. Lietuvoje įsisukusi infliacija artimiausiais mėnesiais nemažės, o piką pasieks kitų metų sausį, kai elektros kaina padidės maždaug dešimtadaliu, o gamtinės dujos pabrangs trečdaliu, teigia SEB banko ekonomistas. Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad metinė infliaciją sausį pasieks 10 procentų.

„Lietuvoje mes labiausiai turime prekių infliaciją, nulemtą energetinių išteklių kainų didėjimo. (...) Savo piko ji dar nepasiekė, manome, kad jis bus kitų metų sausį, kai metinė infliacija priartės prie 10 proc.“, – antradienį pristatydamas naujausias ekonomikos prognozes sakė T. Povilauskas.

Metinė infliacija spalio mėnesį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia nuo 2009 metų vasario, kai ji siekė 8,5 proc. Statistikos departamento duomenimis, dviženklę vertę šis rodiklis paskutinį kartą buvo pasiekęs 2008 metų spalį – 10,7 procento.

Pasak T. Povilausko, paskutinį šių metų ketvirtį mėnesio infliacija turėtų būti didesnė nei įprasta. 

„Ankstesniais metais lapkritį ir gruodį dažniausiai mėnesio infliacija būdavo arti nulio arba net matydavome defliaciją, tačiau šiemet matysime apie 0,3-0,4 proc. mėnesio infliaciją, nes šiluma dar brangs tiek lapkritį, tiek gruodį“, – aiškino T. Povilauskas.

Atsižvelgiant į tai, SEB bankas šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę padidino nuo 3,4 proc. iki 4,5 proc., o 2022 metų – nuo 3,5 proc. iki 5,4 proc.

„Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus dar didesnė, nes tas inertiškumas tęsis, tačiau liekame prie infliacijos laikinumo ir manome, kad 2023 metais dėl mažesnių energetikos kainų turėsime infliacijos pakritimą iki 2,3 proc.“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje turėtų pradėti mažėti jau nuo pavasario, o tai darys didesnę neigiamą įtaką infliacijai kitų metų antrąjį pusmetį.

„Kur kas svarbiau stebėti paslaugų kainų pokyčius, nes būtent paslaugų kainos rodo ekonomikos aktyvumo lygį, ir jeigu paslaugų kainų augimas toliau įsibėgės, tai bus aiškus ženklas, kad ir darbo rinka, ir ekonomika ima kaisti“, – tvirtino T. Povilauskas.

Jo teigimu, reaguodami į išaugusią infliaciją mažesni centriniai bankai jau pradėjo didinti bazines palūkanų normas, o kitąmet tai turėtų padaryti ir JAV centrinis bankas.

SEB prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų nei kitąmet, nei 2023 metais kelti neskubės, nes infliacija euro zonoje artimiausiais metais bus mažesnė negu JAV. 

Statistikos departamento duomenimis, suderinta vidutinė metinė infliacija šių metų sausį buvo 3 procentai.

BNS inf.