Vilnius. Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjęs Lietuvos maitinimo sektorius iškarto pajuto teigiamą nuo liepos įsigaliojusio lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) poveikį, tačiau pabrėžia, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo sukaupti lašiniai jau aptirpo arba net visai ištirpo.  

„Dabar daug geriau laikosi prabangesni restoranai – ten vietas rezervuojasi, kainos nemažos, ir tie, kurie dirba išsinešimui. Blogiausiai yra tiems, kurie įsikūrę prekybos centruose, o jų labai daug“, –  BNS sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė.

Regionuose dirbantis smulkusis verslas lengvatą vertina skirtingiau – vieniems ji yra naudinga, nes leido nemažinti darbuotojų skaičiaus, tačiau kiti sako, kad jos  naudą kol kas jaučia tik buhalteriškai. 

Seimas nuo liepos leido kavinių, barų, restoranų ir kitoms maitinimo įstaigų paslaugoms, taip pat ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui, taikyti 9 proc. (vietoje 21 proc.) tarifą. Įteisindami lengvatą Seimo nariai tvirtino, kad ji skirta paremti nuo koronaviruso krizės nukentėjusį maitinimo verslą, todėl veiktų kaip subsidija.

Apčiuopiama nauda, bet tik sušvelnina problemą 

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis BNS tvirtina, kad dėl  lengvatos jaučiama „apčiuopiama nauda“ tik sušvelnina, bet neišsprendžia problemos.

Pasak G. Balnio, lengvata leido per liepą ir rugpjūtį sukaupti tam tikrą finansinį rezervą, nes klientų buvo daugiau, veikė lauko prekyba, buvo mažiau užsikrėtusiųjų, tačiau dabar tie pinigai jau smarkiai tirpsta, nes į maitinimo įstaigas dėl galimybių pasų reikalavimo, išaugusių naujų ligos atvejų skaičiaus bei nuotolinio darbo ateina mažiau žmonių.

„Spalio mėnesį dėl PVM lengvatos turime ne 30 proc. apyvartos kritimą, o 20 procentų. Su tokiais skaičiais jau ir taip dirbti pradedame nuostolingai, bet tie nuostoliai yra perpus mažesni, nei būtų, jeigu būtų nesumažintas PVM. Kaštus dabar turime didesnius negu 2019 metais, algos taip pat didesnės negu buvo prieš dvejus metus“, – BNS aiškino G. Balnis.  

Jis pabrėžė, kad žiemą bus vis tiek sunku išgyventi, daugelis maitinimo įstaigų dirbs nuostolingai. 

„Nuo Naujų bus vienas didžiausių MMA padidinimų, auga elektros, dujų kainos, brangsta žaliavos. Automatiškai turėtume mažiausiai 10 proc. didinti kainas, kad kompensuotume tai, kas  brangs nuo sausio“, – tvirtino G. Balnis. 

Kainos išaugo ir dar didės 

Specializuoto restoranų gido meniu.lt direktorius Laurynas Mažuolis pabrėžė, kad po lengvatinio PVM įsigaliojimo lankytojams kainų maitinimo įstaigos nemažino, o didino. 

„Galutiniam vartotojui kainos nesumažėjo. Tai yra faktas. Kainos net padidėjo ir ganėtinai ženkliai visame maitinimo sektoriuje, nėra nė vienos įstaigos, kuri būtų sumažinusi kainas, mes to nepastebėjome“, – BNS sakė L. Mažuolis.

Jis pabrėžė nemanantis, kad maitinimo sektorius turėtų finansinių problemų.  

„Nematau, kad maitinimo sektorius susidurtų su ypatingomis problemomis. Jis gyvena, mano nuomone, pakankamai neblogai, o didžiausia problema yra darbuotojų trūkumas, o ne lankytojų“, – teigė meniu.lt vadovas.  

L. Mažuolis prognozuoja, kad kainos vėl didės ir tada, kaip po metų PVM grįš į 21 proc. lygį.

„Būtų logiška ir motyvuota, kodėl jos auga – nuo 9 proc. iki 21 proc. didėja PVM“, – sakė L. Mažuolis.

Mažesnis tarifas leido išlaikyti visus darbuotojus

Anykščiuose veikiančios kavinės-picerijos „Juna“, turinčios 12 darbuotojų, savininkas Raimondas Kūlokas BNS tikino, kad dėl PVM lengvatos sutaupytos lėšos leidžia išgyventi dabar, kai beveik nebėra klientų, tačiau, pasak jo, jeigu situacija nesikeis, po poros mėnesių PVM lengvatos nauda „bus ištaškyta“.    

„Tai tikrai ne mažytis palengvinimas, tik neaišku, ar jo užteks. Kaip gali būti mažytis, jeigu padeda išsaugoti kolektyvą? Ir dar kai tokios nedidelės apyvartos, nes nėra turistų, šalta. Kitaip būtume atsisakę nuo vieno iki dviejų žmonių“, – sakė R. Kūlokas.

Jis neslepia, kad mintys apie darbuotojų mažinimą vis tik bręsta.  

„Iki užsidarymo gal ne, nors neaišku, koks bus gruodis, bet apie žmonių mažinimą yra minčių“, – teigė R. Kūlokas.  

Tačiau jis pabrėžė, kad patiekalų kainų didinti negali, nes tai atbaidytų paskutinius klientus.  

Lengvatos dar nejaučia dėl PVM permokos 

Kretingos rajone, Vydmantuose veikiančio maitinimo ir apgyvendinimo komplekso, kuriame dirba 12 žmonių, „Delfai“ vadovė Regina Lapienė BNS tvirtino, kad kol kas PVM sumažinimą pajautė tik buhalteriškai, o ne realiai.   

„Man būtų buvę žymiai geriau, kad būtų palikę 21 proc., bet davę kompensaciją, tam tikrą procentą nuo mano sumokėto GPM. Kaip buvo pavasarį – įmetė į sąskaitą 5 tūkst. eurų ir žinau, kad juos turiu“, – BNS sakė individualios įmonės savininkė.    

„PVM sumažinimas man galbūt bus aktualus po Naujųjų Metų, kai pradėsiu mokėti, nes dabar nemoku – turiu daug (valstybės – BNS) grąžintino PVM. Per karantiną atsinaujinau, buvo prekių daug. Todėl tos dalies dėl sumažinto PVM maitinimo paslaugoms ir nesijaučia, yra jis tik buhalteriškai“, – pridūrė R. Lapienė. 

Anksčiau, pasak jos, per mėnesį bendrovė PVM sumokėdavo 2,5-3 tūkst. eurų.    

Mažesnis PVM tarifas maitinimo sektoriui galioja iki 2022 metų pabaigos.  

BNS inf.