Žmonių, nesiimančių jokių būsto saugumo priemonių, Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, yra mažiausiai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad 26 proc. Estijos gyventojų nenaudoja jokių priemonių turto apsaugai, Lietuvoje ši dalis žmonių siekia 19 procų, Latvijoje tik šiek tiek daugiau – 22 proc. Pagrindinė namų saugumo priemonė visose Baltijos valstybėse yra būsto draudimas ir spynos.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu vasario mėnesį „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.

Pasak „Gjensidige“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, namų svarba žmonėms yra didelė, todėl jie juos saugo įvairiomis priemonėmis. „Namams mūsų žmonės teikia ypatingą reikšmę. Tai, sakyčiau, ne tik požiūrio ar mentaliteto, bet ir kultūros bei tradicijų dalykas. Mūsų atliekama analizė rodo, kad būstas visiems mūsų regiono gyventojams yra keliskart svarbesnis už kitą jų turimą turtą“, – kalbėjo M. Jundulas.

Lietuviai dažniau namų saugumą patiki šunimis

Tyrimas parodė, kad lygiai pusė Lietuvos bei Estijos žmonių ir 44 proc. Latvijos gyventojų namus apdraudžia. Vien mūsų šalyje apdraudusiųjų namus per metus išaugo penktadaliu. „Šią tendenciją siejame su didėjančiu žmonių supratimu, kad brangiausią turtą saugoti yra privalu. Būstą draudžiančių gyventojų gausėjimas sietinas ir su gerėjančiu pragyvenimo lygiu, nes augant pajamoms Baltijos šalių gyventojai namų apsaugai gali skirti daugiau pinigų“, – sakė draudimo bendrovės generalinis direktorius.

Apklausos duomenimis, antra pagal populiarumą būsto apsaugos priemonė tarp Baltijos šalių gyventojų išlieka spynos – jomis būstą saugantys nurodo vidutiniškai daugiau nei 40 proc. gyventojų. Skaičiai rodo, kad Lietuvos žmonės dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai namų saugumą patiki šunims ir tvoroms. Mūsų šalyje šunimis būstą saugantys nurodė 28 proc. gyventojų, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 23 ir 19 procentų. Tvoras namų saugumui renkasi 10 proc. mūsų šalies, 7 proc. Latvijos  ir 4 proc. Estijos  gyventojų. 

„Kiekvienais metais vis daugiau žmonių supranta, jog geriausiai namų apsauga padės pasirūpinti kompleksinės priemonės. Gyventojai vis dažniau šalia draudimo bei fizinių turto apsaugos priemonių diegia ir elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis, pasirūpina dūmų detektoriais. Signalizacijos yra įrengtos penktadalio Lietuvos ir Latvijos gyventojų namuose“, – sakė M. Jundulas.

Mažėja nesaugančių būsto

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse mažėja namų nesaugančių gyventojų, o lietuviai pagal šį kriterijų atrodo geriausiai tarp visų trijų valstybių respondentų. „Baltijos šalių gyventojų, kurie nesirūpina jokiomis namų saugumo priemonėmis, mažėja kasmet. Tokių žmonių elgseną dažniausiai pakeičia jų aplinkoje arba netgi jiems patiems įvykusi nelaimė. Per trejus metus jokių saugumo priemonių namuose nesiimančių lietuvių dalis sumenko daugiau nei du kartus. Panašias tendencijas taip pat stebėjome Latvijoje ir Estijoje“, – kalbėjo M. Jundulas.

Jis prognozuoja, kad artimiausiais metais draudžiančių būstą Baltijos šalyse gyventojų dar padaugės. „Žmonės supranta, kad tai, kas jiems brangu, būtina saugoti. Skaičiai rodo pasikeitusį Baltijos šalių gyventojų požiūrį į namų saugumą. Apsaugai naudojančių fizines priemones – tvoras, šunis, spynas – skaičius nesumažės, tačiau palaipsniui namų apsaugą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai stiprins draudimu ar elektroninėmis namų saugumo priemonėmis“, – sakė draudimo bendrovės vadovas.

Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.

BNS Spaudos centro inf.