Vilnius. Išmokėta visa numatytoji laikinoji valstybės pagalba – 18,5 mln. Eur – pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais. Šia pagalba kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu patvirtintos pagalbos dydis pieno gamintojams – 77,80 Eur už š. m. birželio 1 d. Ūkinių gyvūnų registre registruotą pieninę karvę.

Paraiškas pateikė 27 122 pieno gamintojai – ir smulkūs, ir stambūs ūkiai, nukentėję nuo koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių.

Šią priemonę ruošiamasi pratęsti – siekiama, kad pieno ūkiai gautų pagalbą ir už birželio–rugpjūčio mėnesius. Jos sulauktų visi ūkiai, kurie laiko karves, nepriklausomai nuo gyvulių skaičiaus. Ši modifikuota schema būtų jau patvirtintos paramos schemos pratęsimas, tačiau bus siekiama, kad nebūtų taikomas ūkio subjektų susietumas, dėl kurio daliai stambių ūkių parama galėtų sumažėti. Šiai schemai dar reikės gauti Europos Komisijos pritarimą.

Kodėl pagalbos schemų buvo daug

Viešojoje erdvėje dėl pagalbos pieno ūkiams teikimo sklandė labai daug įvairiausių interpretacijų, todėl Žemės ūkio ministerija nori dar kartą patikinti, kad buvo dedamos visos pastangos, modeliuojamos įvairios schemos, kad paramą už patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos gautų visi pieno gamintojai, nepriklausomai nuo to, kiek karvių laiko.

Netylant diskusijoms dėl pieno gamintojų rėmimo, norime paaiškinti, kodėl buvo kuriamos kelios pagalbos schemos – iki 149 karvių ir daugiau kaip 150 karvių laikytojams.

Pieno paramos schemų buvo ne viena, nes ES galioja įvairios taisyklės ir reglamentai. Buvo ieškoma geriausio varianto visiems pieno ūkiams, nes dėl pandemijos sukeltų pasekmių nukentėjo tiek smulkūs, tiek stambūs ūkiai. Kol kas šie projektai nebus siunčiami derinimui Europos Komisijai, nes bus siekiama pratęsti jau dabar galiojančią paramos schemą, bet mes turėjome pasiruošti greitai reaguoti.

Kovo mėnesį Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl laikinųjų valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį. Pagal jį ir buvo modeliuojamos galimos paramos schemos ūkio subjektams. Pagrindinis trukdis buvo tai, kad komunikate yra nustatyta maksimali paramos suma - 100 tūkst. Eur, įskaitant ir susietus ūkio subjektus. Ši nuostata tinka mažesniems ūkiams, bet stambūs ūkiai, pasiekę 100 tūkst. Eur ribą, nebegali daugiau gauti šio komunikato pagrindu skiriamos paramos.

Todėl Žemės ūkio ministerija ėmėsi veiksmų, kad stambūs ūkiai, laikantys daugiau kaip 150 pieninių karvių, neliktų be dalies paramos. ŽŪM parengė paramos schemos projektą pagal kitą dokumentą – Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gaires 2014–2020 m. Šiame dokumente maksimalios paramos ribos nėra.

Kodėl šios Gairės netinka visiems pieno gamintojams, juk ten nėra nurodytos maksimalios paramos ribos? Esmė ta, kad norint skirti pagalbą pagal šį dokumentą, skaičiuojami kiekvieno ūkio patirti nuostoliai. Pieno gamintojai būtų turėję pateikti administruojančiai institucijai buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitas faktūras 2017–2020 m., o juk ne visi, ypač kelias karves turintys smulkūs pieno gamintojai, galėtų tą padaryti ir liktų visai be pagalbos.

Todėl Žemės ūkio ministerija, siekdama paremti visus pieno gamintojus, vienu metu rengė skirtingas pagalbos schemas, jas derino irgi skirtingu metu, galbūt tai ir suklaidino pieno gamintojus, sutrikusius dėl paramos taisyklių projektų gausos ir tuo pasipiktinusius

ŽŪM inf.