Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas – vienas kukliausių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, į akis krinta ne tik skiriamų sumų skirtumai, bet ir nepanaudotos galimybės valstybės finansuojamoms sritims lėšas paskirstyti efektyviau. Komentuoja Vaidotas Tuzikas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Mažesnės nei kitose ES valstybėse Lietuvos skiriamos lėšos socialinei apsaugai ir yra viena iš pagrindinių mažų senatvės pensijų priežasčių. Palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva gerokai mažiau (remiantis naujaisiais 2016 m. duomenimis, maždaug 5 proc. punktais mažiau už ES vidurkį) lėšų skiria senatvės ir našlių pensijoms mokėti.

Kadangi pensijų gavėjų, palyginti su visais gyventojais, dalis Lietuvoje yra gerokai didesnė už ES vidurkį, tai sudaro prielaidas manyti, kad pagrindinės mažų senatvės pensijų priežastys yra gausus gavėjų skaičius ir pensijoms mokėti skiriama palyginti menka BVP dalis.

Pagal sveikatos srities darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skiriamą BVP dalį Lietuva yra ES vidutiniokė, tačiau šių darbuotojų yra santykinai daugiau negu vidutiniškai ES. Sveikatos srityje dirbančių asmenų darbo užmokesčiui mokėti Lietuva 2016 m. skyrė šiek tiek didesnę dalį, negu vidutiniškai tam skyrė senosios ir naujosios ES valstybės. Dėl to galima manyti, kad santykinai mažas medicinos darbuotojų vidutinis atlygis Lietuvoje yra didesnio negu vidutiniškai ES 100 tūkst. gyventojų tenkančio ligoninėse dirbančių asmenų ir medicinos personalo skaičiaus padarinys.

2016 m. ES valstybių lėšos sveikatos srities darbuotojų atlygiui mokėti ir užimtųjų gydymo įstaigose skaičius Lietuvos ligoninių turimų diagnostinių įrenginių skaičius atsilieka nuo ES ir dar labiau yra atitrūkęs nuo senųjų ES narių vidurkio.

Dėl gerokai didesnio daugumos senųjų ES valstybių ekonominio išsivystymo lygio ir geresnių finansinių galimybių tokius įrenginius įsigyti menkesnis Lietuvos medicinos diagnostikos įrenginių prieinamumas neturėtų stebinti. Tačiau, analizuojant 100 tūkst. gyventojų tenkantį lovų ligoninėse skaičių, matyti, kad Lietuva turi gerų galimybių padidinti diagnostikos įrenginių skaičių. 2016 m. lovų Lietuvos ligoninėse skaičius buvo vienas iš didžiausių visoje ES. Be to, Lietuvos ligoninės susiduria ir su kitomis problemomis: stebimas skirtų aktyviam gydymui lovų perteklius (ypač rajonuose), nepakankamas lovų panaudojimas (iš 1 000 lietuvių ligoninėse kasmet gydosi apie 243, Europoje – 150 žmonių), fiksuojamas perteklinis ligonių gydymas stacionare, kai pagal indikacijas tai nėra būtina, arba guldoma į ligoninę dėl socialinių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kad vienos lovos išlaikymas vidutiniškai per metus ligoninei kainuoja apie 20 000 eurų, galima daryti prielaidą, jog lovų Lietuvos ligoninėse skaičiaus priartinimas prie ES vidurkio leistų efektyviai padidinti medicinos diagnostikos finansavimą ir pagerintų jų prieinamumą Lietuvos gyventojams.

Išsamiau apie Lietuvos ir kitų ES šalių valdžios sektoriaus finansavimo skirtumus skaitykite kovo 27 d. pasirodysiančioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
LB inf.