

Vilnius. Klaipėdos miesto savivaldybė nepritarė aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamintojos „Mestillos“ plėtros planams – savivaldybė teigia pasigedusi duomenų apie įmonės veiklos poveikį oro taršai.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje veikianti „Mestilla“ kitų metų pabaigoje planuoja pradėti biodegalų gamybą iš Lietuvoje surinkto panaudoto aliejaus.
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, savivaldybė palankiai vertina socialiai atsakingos pramonės plėtrą, tačiau aplinkos bei oro tarša turi būti minimali ir suvaldyta.
„Noriu pabrėžti, kad miestas bus reiklus ir kels tikrai aukštus reikalavimus, kad įmonės neterštų aplinkos ir neblogintų gyvenimo sąlygų. Todėl pramonės įmonės, ypač tos, kurios jau seniai yra visuomenės ir miesto vadovų akiratyje, turėtų iš anksto nusimatyti visas įmanomas priemones, kurios maksimaliai saugos miestą nuo taršos, – pranešime sakė V. Grubliauskas.
Įvertinusi įmonės planuojamos gamybos pajėgumo didinimo ataskaitą, savivaldybė teigia pasigedusi duomenų apie šiuo metu „Mestillos“ vykdomos veiklos poveikį oro taršai. Savivaldybės teigimu, per penkerius metus nėra atlikta jokių oro kokybės tyrimų, remiamasi tik Aplinkos apsaugos agentūros atliktu oro taršos modeliavimu, oro kokybės tyrimo stoties duomenys nebuvo naudoti.
„Mestillos“ ataskaitoje numatyta, kad esamų valymo įrenginių parametrai dėl planuojamos plėtros nesikeis, tačiau pasak savivaldybės, išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekis padidės.
„Mestillos“ užsakymu atliktoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra pateikta garantijų, kad planuojama įmonės veikla netaps nauju galvos skausmu visai Klaipėdai, todėl gamybos pajėgumo didinimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai nepritarsime, kol nebus numatytos tokios priemonės, kurios sugaudys visus naujus taršos šaltinius“, – pranešime sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
„Mestillos“ vadovas Arūnas Zubas yra sakęs, jog į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas bendrovė investavo apie 0,5 mln. eurų, o didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent penkis kartus mažesnė nei 2024 metais įsigaliosianti nauja norma.
Savivaldybė teigia, jog įmonė turėtų įvertinti, ar dabartiniai valymo įrenginiai yra pajėgūs apdoroti taršos šaltinius taip, kad kvapų koncentracija ties netoli esančiais gyvenamaisiais namais būtų nulinė.
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Grūdų krova Klaipėdos uoste šiemet išaugo trečdaliu
2023-09-20 -
„Žemaitijos pieno“ pajamos augo 11 procentų
2023-09-20 -
Lietuviai siekia sumažinti agromaisto ŠESD pėdsaką
2023-09-20
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti didžiausi Lietuvos žemvaldžiai
2023-09-18 -
Kai kur saugomų teritorijų žemėlapiai jau patvirtinti
2023-09-22 -
Galvijų supirkimo kainą mažina net vadybininko atvykimas į ūkį
2023-09-14
(0)