Vilnius. Pažangi technika, mokslu grįstos augalų auginimo technologijos, skaitmeninės ūkio valdymo sistemos – visa tai tampa neatsiejama šiandienio ūkininkavimo dalimi. Šių pokyčių iniciatoriai dažnai yra jaunosios kartos ūkininkai, kurie drąsiai eksperimentuoja, taiko inovatyvius sprendimus ir keičia tradicinį požiūrį į žemės ūkį.

Ūkininkų amžius labai įvairus, tačiau akivaizdu, kad vyksta kartų kaita. Šeimos, kuriose ūkius į savo rankas perima vaikai, džiaugiasi, kad nauja karta atneša reikšmingų pokyčių, tačiau yra ir tokių, kurie svarsto, ką reiks daryti su viso gyvenimo įdirbiu, nes vaikus labiau domina kitos sritys.

Taikosi prie pokyčių

Į savo rankas 500 ha ūkį perėmęs ūkininkas Vytautas Mažeika iš Šakių rajono užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste. Jis nuolat domisi naujovėmis, ieško ekonomiškai atsiperkančių sprendimų, todėl lankosi konferencijose, konsultuojasi su agronomais.

„Mūsų darbe sunkiausia, kad negali iš anksto nieko prognozuoti. Prieš dvejus metus buvo labai brangios trąšos, o pernai sezonas buvo labai neblogas. Pavyko išlaviruoti, dabar jau turime įsigiję trąšų geromis kainomis, todėl tikimės, kad viskas bus gerai“, – vylėsi jis.

V. Mažeikos manymu, norint ūkininkauti pelningai, būtina domėtis aktualijomis, rinkos naujovėmis, nes, kas veikė pernai, nebūtinai bus efektyvu ir šiemet.

„Keičiasi technologijos, produktai, atsiranda įvairių naujienų – negali pats vienas visko žinoti ir sužiūrėti. Dabar yra daug informacijos, bet ją irgi reikia gebėti atsirinkti. Ūkininkaujant vienas blogas sprendimas gali turėti pasekmių visam derliui“, – sako jis.

Požiūrį keičia rezultatai

Vilkaviškio r.  esantį 800 ha ūkį 37-erių Justas Galginaitis perėmė iš tėvų, tačiau sprendimus priima savarankiškai. Pasak jo, ūkyje yra taikomos praktiškai visos naujovės, o priežastis paprasta – jos atsiperka.

„Tėvams būtų sunku diegti tokias technologijas, kokias naudojame dabar. Viskas prasidėjo nuo dirvožemio tyrimų – kai pamatėme realią jų naudą, ėmėme diegti ir kitus sprendimus. Ūkyje naudojame azoto sensorius, sėjame ir tręšiame pagal kintamos normos žemėlapius, taikome beariminę žemdirbystę, tiesioginę sėją“, – vardija jis.

Pasak ūkininko, kai kurie sprendimai skeptikams atrodo per daug sudėtingi ar nebūtini, tačiau pakeičia požiūrį, kai pamato rezultatą.

„Pavyzdžiui, azoto sensorius naudojame jau aštuntą sezoną. Jų nauda akivaizdi, o investicija seniai atsipirko. Svarbu domėtis naujovėmis ir išmanyti rinkos situaciją, nes ūkininkavimas – ne tik darbas, bet ir verslas“, – įsitikinęs ūkininkas.

Kasdienius ūkio procesus J. Galginaitis valdo skaitmeninėje platformoje, kuri leidžia fiksuoti duomenis, planuoti darbus ir priimti tikslesnius sprendimus. Ūkyje jis dirba kartu su pusbroliu ir keturiais samdomais darbuotojais.

„Aš esu atsakingas už agronominę dalį. Konsultuojuosi su specialistais, tačiau galutinius sprendimus priimu pats. Svarbiausia – dirbti su galva ir būti pasiruošus įvairiems scenarijams. Kiekvienas sezonas būna skirtingas, esame apdraudę pasėlius, todėl ramiai laukiame sezono pradžios“, – sako ūkininkas.

Pasitiki mokslu

Prienų r. ūkininkaujantis 33 metų ūkininkas Vitalijus Miklušis taip pat priklauso jaunajai ūkininkų kartai, kuri drąsiai taiko inovacijas. Šeimos ūkyje jis dirba kartu su tėvu, broliu ir seserimi.

„Kiekvienas sezonas skirtingas, todėl svarbu nuolat ieškoti geriausių sprendimų. Atliekame dirvožemio tyrimus, pagal kuriuos nustatome, kur ir kokių trąšų reikia daugiau, o kur – mažiau. Tręšiame kintama norma – tai ne tik sumažina sąnaudas, bet ir leidžia tręšti tiksliau“, – pasakoja V. Miklušis.

Taikomosios ekologijos studijas universitete pabaigęs ūkininkas sako, kad šie sprendimai padeda ūkininkauti ne tik ekonomiškai efektyviau, bet ir tvariau. Pasak jo, visuomenėje vis dar sklando mitai, kad ūkininkai tręšia laukus neskaičiuodami, tačiau realybė visiškai kitokia.

„Žemės ūkio sektorių labai reglamentuoja ir prižiūri. Be to, kiekvienas ūkininkas iš savo veiklos nori uždirbti. Trąšos kainuoja brangiai, jų kiekį reikia tiksliai apskaičiuoti. Todėl ir naudojame technologijas, kurios padeda tręšti tikslingai“, – paaiškina V. Miklušis.

Ūkininkas nuolat domisi augalų auginimo technologijomis. Jis pasikliauja mokslinių tyrimų duomenimis, nes ne kartą bandė siūlomus sprendimus ir jie pasiteisino.

„Stengiuosi sužinoti apie naujus augalų apsaugos produktus, taip pat domiuosi veislėmis. Ūkyje pagal rekomendacijas auginame kviečius ir rapsus – derlius pateisino lūkesčius. Domimės naujienomis ir jas taikome, nes matome gerus rezultatus“,  – sako jaunasis ūkininkas.

Dalijasi žiniomis ir sprendimais

Įmonė „Agrokoncernas“ kasmet organizuoja konferencijas „Patirtys. Priemonės. Tikslai“, į kurias susirenka pažangūs ūkininkai iš visos Lietuvos. Jiems tai yra proga ne tik pasisemti žinių, bet ir pabendrauti su bendraminčiais, pasikeisti patirtimi.

Iš viso „Agrokoncerno“ konferencijose, kurios vyko net 30 skirtingų regionų, dalyvavo daugiau nei 1 500 ūkininkų. Netrukus prasidės naujas sezonas. Žemdirbiai semiasi žinių ir pradeda pirmuosius darbus.

Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys pabrėžia, kad šių metų situacija žemės ūkyje reikalauja itin atsakingo planavimo ir duomenimis pagrįstų sprendimų.

„Šiemet yra neeiliniai metai – grūdų kainos reikalauja tikslios augalų auginimo priežiūros. Reikia atlikti mokslu pagrįstus sprendimus, kurie yra reikalingi ir naudingi. Todėl labai svarbu tiksliai įvertinti kiekvieną ūkio žingsnį.

Mes ūkininkams pateikiame ne tik praktines rekomendacijas, bet ir išsamiai išanalizuotus duomenis. Vien per praėjusius metus moksliniame padalinyje atlikome daugiau nei 26 mln. matavimų. Tai leidžia žemdirbiams remtis faktais ir priimti tvarius, finansiškai pagrįstus sprendimus“, – sako E. Šakys.