Vilnius. Mėsainiai su augaline mėsa, užkandžiams – džiovinti svirpliai, ir visa ta pagaminta laikantis tvarios gamybos principų – tokia ateitis prasideda šiandien. Pažymėdama savo veiklos 30-metį asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ pakvietė į nuotolinę konferenciją„Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“.

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ įkurta tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tad šis permainų kupinas laikas žymi ir didžiules maisto produktų gamybos permainas.

„Pagalvokite, kas iš mūsų prieš trisdešimt metų virė košę su bolivine balanda? Kas maistui gaminti naudojo kokosų aliejų? Ką ten kokosų, alyvuogių aliejus buvo prabangos dalykas“, – pradėdamas konferenciją kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas. Tačiau, pasak jo, visgi norėtųsi ne žvalgytis į praeitį, o pasižiūrėti į ateitį – kas laukia mūsų dar po dešimties, trisdešimties metų.

Lietuvišką juodą duoną keičia balta sumuštinių?

Kiek realiai vartotojai siekia kažką padaryti sveikatos labui? Pasak „Nielsen Baltics“ generalinės direktorės Ilonos Lepp, didžioji dalis, net 55 proc. gyventojų teigia tik kartais atkreipiantys dėmesį į tai, ar jų perkami produktai yra sveiki – natūralūs, ekologiški, be dirbtinių priedų. O savo mitybą dauguma, net 86 proc. apklaustųjų, nurodo kaip tradicinę – t. y. teigia iš esmės valgantys viską.

Ši tendencija atsispindi ir renkantis tokį tradicinį produktą kaip duona. Apie jos vartojimo pokyčius kalbėjęs Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius, pastebėjo, kad duonos vartojimas Lietuvoje mažėja ir per pastaruosius trejus metus smuktelėjo 7 proc.

Tokio pokyčio priežastys gali būti įvairios: sumažėjo gyventojų, keičiasi mitybos tradicijos ir įpročiai, žmonės turi daugiau pinigų, tad perka brangesnius produktus ir pan. Ypač krito tradicinės juodos ruginės duonos vartojimas – 14 proc. O štai kvietinės duonos, ypač vienos jos kategorijos – sumuštinių duonos populiarumas ūgtelėjo. Tai jau atspindi besikeičiančius vartojimo įpročius ir pomėgį rytą pradėti skrudinta duonos riekele.

Kokią ateitį savo produkcijai mato duonos gamintojai? „Žmonės ir toliau vertins maistą, kuris turi istoriją. Dabar visi kalba apie imunitetą, tad netrukus lentynose  galime pamatyti duonos su probiotikais, vitaminais“, – komentavo ateities pokyčius A. Kokoškinas.

Baltymai iš augalų ir svirplių

Kur kas radikalesni pokyčiai laukia mėsos gerbėjų. Daugelis neįsivaizduoja savo kasdienio raciono be jos, be šio vieno pagrindinių baltymų šaltinių. Bet įvertinus nuolat augantį pasaulio gyventojų skaičių, akivaizdu, kad tiek padidinti mėsos gamybą vargu ar įmanoma. Juo labiau, sudėtinga kalbėti apie tvarumą, kai 1 kg jautienos išauginti reikia 15 tūkst. litrų vandens, kai galvijų fermos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekiu konkuruoja su automobiliais. Kokios būtų alternatyvos?

„Augaliniai baltymai, baltymai iš svirplių, „švari mėsa“, – vardijo galimus pasirinkimus Paulius Guzevičius, UAB „Vikonda Grupė“  inovacijų direktorius, pristatydamas pranešimą „Ką valgysime ateityje? Alternatyvūs proteinai“.

Pranešimo iliustracijose – kepsniai iš „švarios“, t.y. laboratorijoje užaugintos mėsos. Iš vienos ląstelės, paimtos iš galvijo, galima užauginti iki 2 000 kg mėsos, kuri biologiškai niekuo nesiskiria nuo mums įprastos. 2013 metais pasirodęs produktas sudomino ir investuotojus, ir gamintojus. Tiesa, kol kas ji dar nepasiekė pirkėjų, ir stabdo ne tik kaina (sumuštinis su ja kainuotų apie 12 dolerių), bet ir poveikio žmogaus organizmui tyrimų nebuvimas, skeptiškas vartotojų požiūris.

Greičiau plataus vartojimo preke pretenduoja tapti kompanijos „Moving Mountains Food“ (Jungtinė Karalystė) atstovų Maud Merite ir Pierre Dupuis pristatytas 100 proc. augalinės kilmės produktas, galintis tapti alternatyva gyvūninės mėsos produktų vartojimui, beje, prieinamas jau ir Lietuvoje.

„Kurdami šią alternatyvą mėsai mes tiesiog „praleidžiame“ gyvūną“, – pasakojo „Moving Mountains Food“ atstovai, pateikdami laiko skalę: maltiniui iš mėsos pagaminti prireikia mažiausiai 2 metų, jei skaičiuosime galvijo užauginimą, o štai augalinės kilmės alternatyvai užteks 90 dienų.

Pakeisti mėsą pretenduoja ir svirpliai. Juos auginantis ir jų produktais prekiaujantis Donatas Glušauskas, UAB „Acheta“ įkūrėjas, tikina, jog tikrasis ateities maistas – džiovinti svirpliai, nes juose yra 65 proc. baltymų, omega riebalų rūgščių 9 kartus daugiau nei lašišoje, daugiau ir vitamino B12, o kalcio kiekiu jie lenkia pieną. Tiesa, kol kas ne kiekvienas pirkėjas ryžtasi jų paskanauti.

Įmonės orientuojasi į tvarią gamybą

Vartotojai vis labiau kreipia dėmesį ne tik į maisto produktų kokybę, bet ir į tai, kaip jie gaminami. Dabartinė maisto sistema neužtikrina sveikatai palankios mitybos, gamyba vyksta netausojant išteklių, tad rezultatai: 8,9 proc. populiacijos kenčia alkį, 2 mlrd. žmonių mityba yra nepilnavertė, 1/3 pagaminto maisto yra iššvaistoma, 25 proc. dirvožemio yra nualinta, o 80 proc. bioįvairovės nykimo susiję su maisto sistemomis. Taip dabartinę situaciją apibūdino Aldona Statkevičiūtė, UAB „Nestlé Baltics” reguliacinių reikalų specialistė. Siekiama, kad maisto sistema būtų tokia, kuri  ne tik užtikrintų pakankamą maisto kiekį, tausotų aplinkos išteklius, bet ir sveikatai palankią mitybą, kuri būtų prieinama visiems.

„Tvariai maisto sistemai pasiekti reikalingas sistemos dalyvių bendradarbiavimas“, – teigė A. Statkevičiūtė, pristatydama pranešimą „Privataus sektoriaus vaidmuo prisidedant prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo“.

Viena įmonė daug negali iš esmės pakeisti situacijos, bet pradėti geriausiai nuo savęs ir keliant labai konkrečius tikslus. Pavyzdžiui, „Nestlé” tikslas – kad iki 2025 metų 100 proc. gaminių pakuočių būtų galima naudoti pakartotinai arba perdirbti.

„Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių Pirkimų departamento atstovės Jurgita Dobrovolskaitė ir Jolita Gavenauskienė konferencijoje kalbėjo apie tvarumo reikalavimus, kuriuos ingredientų, pakuočių medžiagų ir kitų žaliavų bei paslaugų tiekėjams bendrovė kelia ir per konkursus, ir vėliau, jau įgyvendinant sutartis.

„Labai daug dėmesio skiriame partnerių atrankai. Pasitikime jais, ir kartu norime aiškiai perduoti savo žinutę – nuo jų priklauso ir mūsų bendrovės reputacija, – pabrėžė „Coca-Cola HBC“ pirkimų specialistės. – Nuoseklus ir principingas tvarumo reikalavimų laikymasis ilgainiui sukuria vertę visiems: verslui, visuomenei, gamtai. Kitaip tariant, taip galime užsitikrinti mums visiems palankią aplinką augti, ir atsakingi pirkimai visoje tiekimo grandinėje yra labai konkretus būdas to siekti.“ 

Pasak pranešėjų, tvarių pirkimų reikalavimai taikomi ir Lietuvoje esančios natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ gamyklos tiekėjams.

Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis tvaria gamyba besidominčius maisto gamintojus ragina atsigręžti į agrožaliavų perdirbimo šalutinius produktus – tai galėtų būti labai vertingas žaliavų šaltinis inovatyviam verslui.

Akivaizdu, kad ir maisto gamintojų, ir jo vartotojų  netolimoje ateityje laukia didžiulės permainos. Laimės tie gamintojai, kurie drąsiai priims iššūkius ir kūrybingai pritaikys inovacijas. Galimybių laukas, kaip matyti, labai platus.

LMP inf.