Briuselis. ES valstybių narių aplinkos ministrai Aplinkos tarybos posėdyje Briuselyje pirmadienį aptarė „Fit for 55“ paketą, Dirvožemio strategiją, Socialinio klimato fondo iniciatyvą, Baterijų reglamentą, nulinės taršos automobilių gamybos ambiciją.

Ministrams diskutuojant apie „Fit for 55“ paketą, Lietuva skeptiškai įvertino pasiūlymą plėsti apyvartinių taršos leidimų sistemą į pastatų ir kelių transporto sektorius dabartinėmis sąlygomis, nes mano, kad tai galima daryti tik apsaugojus labiausiai socialiai pažeidžiamus namų ūkius.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, palaikoma iniciatyva įkurti Socialinį klimato fondą, kurio lėšos būtų naudojamos švelninti neigiamas pasekmes papildomai apmokestinus iškastinį kurą. Anot jo, tai – teisingos pertvarkos elementas, vis dėlto dabartinis pasiūlymas neužtikrina, kad kuo daugiau lėšų atgautų labiausiai nuo energetinio skurdo kenčiančios valstybės narės.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai, aplinkos ministro žodžiais, turi būti pasidalyti sąžiningai ir solidariai. „Atsakomybės naštos negalima perkelti valstybėms, kur kyla didžiausi pertvarkos iššūkiai. Todėl prašome įvertinti valstybių narių pastangas sumažinti šiltnamio dujų kiekį palyginti su 1990 m.“, – sako Simonas Gentvilas.

Pirmadienį aplinkos ministrai Briuselyje dar aptarė ES dirvožemio strategiją iki 2030 m. S. Gentvilas teigė pritariantis naujajai Dirvožemio strategijai, kurie dirvožemiui leistų taikyti tokio pat lygmens apsaugą kaip vandenims, jūroms, orui. Tačiau būtina aiškiai apibrėžti, kas yra dirvožemis, ir įvertinti jau įgyvendinamas dirvožemio gerinimo priemones. 

Būsimasis Dirvožemio teisės aktas sukurtų dirvožemio apsaugos teisinį pagrindą ES lygiu ir padėtų integruoti dirvožemio apsaugos aspektus į kitas politikos sritis.

Kartu Lietuva parėmė Europos siekiamybę padidinti anglies dioksido absorbciją žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje (LULUCF). Vis dėlto manoma, kad siūlomi tikslai valstybėms turėtų būti paskirstomi atsižvelgiant į tvarkomos žemės absorbcijos didinimo potencialą bei ilgalaikes tendencijas.

Be to, Lietuvos delegacijos nariai Briuselyje pažymėjo, kad sprendžiant Lietuvai aktualią ir daug lėšų reikalaujančią bešeimininkės ir istorinės dirvožemio taršos problemą, būtinas ES finansinių mechanizmų indėlis bei pritarė planui 2022 m. parengti gaires dėl ES finansavimo galimybių.