Vilnius. Rinkos ekspertai sako, kad, gaminant degalus, pagaminama daug vertingų pašarų, kuriuos noriai perka gyvulių augintojai. Per metus Lietuvoje pagaminama 180 tūkst. t atsinaujinančių degalų ir 210 tūkst. t baltyminių pašarų.

Gaminant atsinaujinančius degalus naudojami grūduose esantys angliavandeniai. Gamybos procese lieka išspaudos, kuriose yra daug baltymų, riebalų, ląstelienos, aminorūgščių. Tai aukštos maistinės vertės pašaras galvijams, kiaulėms, paukščiams. Pašarais ūkininkus aprūpina tiek biodyzelino (žaliava – rapsai), tiek bioetanolio gamintojai (žaliavos: kviečiai, kvietrugiai ar kukūrūzai).

„Viena iš Europos Sąjungos apsirūpinimo maistu krypčių –siekis sudaryti sąlygas užtikrinti sėkmingą ir tvarią baltyminių augalų pasiūlą ES vidaus rinkoje. Tai suteiktų ekonominės naudos ūkininkams ir pašarų gamintojams, padėtų aprūpinti maisto produktais vartotojus ir teiktų įvairiapusę naudą aplinkai, pavyzdžiui, galimybę kaupti azotą, kuris grąžinamas augintojui sėjomainos grandyje kaip efektyvi ir saugi trąša. 

Pašarų gamybos sektoriuje apsirūpinimas rapsų išspaudomis padeda išlaikyti baltyminių žaliavų naudojimo balansą pašaruose, išvengti priklausomybės nuo importo bei galimų žaliavų tiekimo grandinės trikdžių, todėl šios puikios žaliavos marginalizuoti tikrai nereikėtų“, – atkreipia dėmesį Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė.

Akivaizdi nauda ūkininkams

Biodegalų asociacijos viceprezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad šalutiniai atsinaujinančių degalų gamybos produktai yra ne mažiau svarbūs nei patys degalai.

Efektyvus atsinaujinančių degalų šalutinių produktų panaudojimas mažina gamybos atliekų kiekį, prisideda prie žiedinės ekonomikos ir padeda kurti tvaresnes žemės ūkio praktikas.

„Įdomus faktas, kad atsinaujinančių degalų pramonė pašarų pagamina netgi daugiau nei pačių degalų. Per metus pagaminame 180 tūkst. t atsinaujinančių degalų ir net ir 210 tūkst. t baltyminių pašarų.

Ūkininkams atsinaujinančių degalų pramonė suteikia keleriopą naudą – jie ne tik gali parduoti žaliavas gamykloms, bet ir įsigyti vertingų pašarų – tai leidžia sumažinti gamybos kaštus ir padidinti ūkių pelningumą“, – teigė V. Kisielius.

Be to, iš atsinaujinančių degalų gamybos atliekų gaminamos organinės trąšos, kurios nenualina dirvožemio ir yra gera alternatyva brangesnėms mineralinėms trąšoms.

Bendras deklaruotas grūdinių, tarp jų ir ankštinių bei techninių augalų žemės plotas 2022–2023 m. duomenimis Lietuvoje – apie 1,92 mln. ha, rapsai, priklausomai nuo metų, sudaro 15–16 proc. Šiuos plotus reikėtų didinti rimtai galvojant apie mūsų šalies energetinę nepriklausomybę ir ES keliamus anglies dvideginio mažinimo tikslus