Poreikis pigiam ir lengvai prieinamam alkoholiui Lietuvoje nemažėja. Padidinti akcizai ir alkoholio prekybos apribojimai žmones paskatino ieškoti alternatyvų, o nelegalaus alkoholio gamintojus – plėsti savo verslą, teigia VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

2018 metais L. Medina ir F. Schneider atlikto tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 23,8 proc. Europoje tokiu pat lygiu pasižymi Kipras, o daugiau šešėlinės ekonomikos turi Estija (24,6 proc.), Rumunija (26,3 proc.), Kroatija (26,5 proc.), Turkija (27,2 proc.) ir Bulgarija (29,6 proc.).

Gegužės mėnesį Vilniuje ir Marijampolėje – daugiausiai pranešimų apie nelegalius taškus

Gegužės mėnesį buvo pranešta apie 94 veikiančius taškus. Vien šį mėnesį pateiktų pranešimų skaičius  jau viršijo I šių metų ketvirčio pranešimų apie nelegalaus alkoholio taškus skaičių (70 taškų).

„Nuo kovo mėnesio padidinus akcizus legalūs stiprieji gėrimai brango, atitinkamai paskatos gaminti ir įsigyti alkoholį nelegaliai didėjo. Tą rodo ir gyventojų suteikta informacija. Daugiausiai pranešimų gauta Vilniaus apskrityje, čia užfiksuota 20 pranešimų, ir Marijampolėje, kur buvo įregistruota 13 pranešimų. Geriausia situacija šiuo metu yra Utenoje ir Tauragėje, kur užfiksuota iki 3 šešėlinės prekybos atvejų“, – sako K. Kupšys.

Kritinė padėtis – pasienyje

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad vienam gyventojui daugiausiai taškų tenka pasienio zonose esančiuose miestuose.

„Akivaizdu, kad pagal vienam gyventojui tenkančius taškus pirmauja Šakių, Prienų, Šalčininkų savivaldybės. Tiesa – Šalčininkuose daug ir uždarytų taškų, taigi šiame rajone aktyviai veikia policija“, – teigia K. Kupšys.

10 tūkst. Šakių rajono gyventojų turi galimybę įsigyti alkoholio 29 nelegaliuose taškuose. Toks pats skaičius Šalčininkų rajono gyventojų nelegalaus alkoholio gali įsigyti 22 nelegaliuose taškuose, o Prienų rajone – 19 taškų.

Galimybių įsigyti nelegalaus alkoholio – daugėja

Pastebima, kad nuo 2013 metų Lietuvoje veikiančių nelegalių taškų skaičius sparčiai auga. Pirmaisiais veiklos metais VšĮ „Lietuva be šešėlio“ deklaravo 558 taškus, šiandien jų daugiau nei 2000.

Bendrais duomenimis daugiausiai pažymėtų taškų yra aplink didmiesčius – Vilniaus ir Kauno apskrityse, taip pat dideliu nelegalių taškų skaičiumi pasižymi Marijampolė.

„Situaciją keičia gyventojai, pranešantys apie matomą nusikalstamą veiklą. Nuo 2013 metų iš viso uždarytas 721 nelegalios prekybos taškas visoje Lietuvoje. Akivaizdu ir tai, jog žmonės jaučia mažiau tolerancijos nelegaliai prekybai, todėl atsiranda vis daugiau pažyminčiųjų nelegalios prekybos taškus mūsų žemėlapyje“, – teigia K. Kupšys.