Vilnius. Artėjant Vėlinėms žmonės stengiasi aplankyti kapus ir pamerkti gėlių ar uždegti žvakelę. Taip išreiškiama pagarba tiems, kurių nebėra gyvųjų tarpe. Tačiau jau kelerius metus netyla kalbos, kad per Vėlines išauga išmetamų atliekų kiekis. Žmonės raginami susimąstyti ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Kaip tai padaryti, ką rinktis geriausia, pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Aušra Zigmontienė.

Atliekas surenkančių komunalinių įmonių darbuotojai pastebi, kad keletą kartų per metus, prieš Motinos dieną ir Vėlinių metu, kapinėse esančiuose konteineriuose padaugėja atliekų. Tai, ar kapinėse prieš mirusiųjų pagerbimo dieną yra tvarkinga, pavyzdžiui, šiukšlių konteineriai nėra perpildyti, priklauso nuo kelių svarbių dalykų. Pirmiausia, nuo atliekų surinkimą vykdančių įmonių – kaip reguliariai jos vykdo atliekų išvežimą. Taip pat ir nuo miestų savivaldybių – ar kapinių teritorijose pastatyti rūšiavimo, žaliųjų atliekų konteineriai.

Tačiau visa tai labiausiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus – kaip ir kur jis išmeta atliekas, susidariusias kapinėse.

„Atliekas tvarkančios įmonės nurodo, kad šalia kapinių esančiuose konteineriuose randama daugiau nei 60 proc. netinkamai išrūšiuotų atliekų. Dažnai į buitinius konteinerius išmetamos visos kapinėse susidariusios atliekos: lapų, gėlių, eglišakių atliekos, sudėtos į plastikinius šiukšlių maišus, taip pat žvakės, dirbtinės gėlės ir kitos atliekos“, – teigia A. Zigmontienė.

Pasak ekspertės, tokios atliekos, randamos konteineriuose, negali būti kompostuojamos ir paverčiamos trąšomis. Ypač svarbu žaliąsias atliekas atskirti nuo kitų ir į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius mesti tik panaudotus vainikus, gėles ir kitų augalų atliekas be plastikinių plėvelių ar metalinių, plastikinių priedų.

„Jeigu žaliosios atliekos metamos į antrinių žaliavų konteinerius, tuomet užteršiamos išrūšiuotos popieriaus, plastikos ar stiklo atliekos ir užkertamas kelias jų perdirbimui“, – sako profesorė.

Anot A. Zigmontienės, žvakes, pagamintas iš stiklo, reikia mesti į atliekų rūšiavimo konteinerius, skirtus stiklo pakuočių atliekoms. Tačiau prieš jas išmetant, reikia pašalinti vaško likučius, nuimti metalinius dangtelius. Jie turi būti metami į metalo pakuočių atliekoms rinkti skirtus konteinerius.

„Jeigu žvakės įdėklas yra plastikinis, pašalinius vaško likučius bei metalinį dangtelį reikia mesti į plastiko atliekoms skirtą konteinerį, nes plastiko ir metalo atliekoms surinkti naudojamas tas pats konteineris“, – sako docentė.

Žvakes ir jų indelius įmanoma perdirbti, tad labai svarbu atliekas išrūšiuoti tinkamai. Stiklas ir jo atliekos patenka į perrūšiavimo liniją, kurioje jis atskiriamas nuo įvairių priemaišų, išrūšiuojamas pagal spalvą. Vėliau atliekos patenka į trupintuvą, kuriame yra susmulkinamos ir lydomos ne mažesnėje nei 1600 laipsnių temperatūroje. Iš gautos išlydytos stiklo masės vėl formuojami įvairūs stiklo dirbiniai.

„Plastiko atliekos taip pat perrūšiuojamos, susmulkinamos, gaminamos granulės, kurias galima panaudoti gaminant kitus produktus. Metalo dangtelius taip pat galima perdirbti, tad akivaizdu, kad didžioji dalis atliekų, susidarančių kapinėse – gali būti perdirbamos. Tačiau noriu pabrėžti, kad dažnai jos išrūšiuojamos neteisingai. Būtent dėl šios priežasties perdirbimas tampa neįmanomas“, – teigia A. Zigmontienė.

Specialistė pataria susimąstyti, ar ant kapo degantis didelis žvakių kiekis tikrai reikalingas, galbūt mirusio atminimui pagerbti užtenka ir vienos. Dabar gaminamos tokios žvakės, į kurių vidų galima įdėti naują įdėklą, o stiklinį gaubtą įmanoma panaudoti ne vieną kartą.

„Taip išmesime mažiau stiklo ir plastiko atliekų. Jei turite galimybę, geriau naudokite natūralaus vaško arba kokybiško parafino žvakes, kurių sudėtyje yra mažiau toksiškų medžiagų. Taip pat svarbu žaliąsias atliekas atskirti nuo kitų, jas sudėti į atskirus konteinerius, iš kurių galima pagaminti kompostą ir taip prisidėti prie gamtos išteklių išsaugojimo, maistinių medžiagų grąžinimo į dirvą“, – pataria specialistė.

Pastaraisiais metais vis populiariau tampa į kapus nešti dirbtines gėles, iš jų daryti įvairias puokštes. Šių gėlių gamybai naudojamos įvairios medžiagos: plastikas, metalas, tekstilė. Tai ne tik apsunkina jų rūšiavimą, bet ir sumažina perdirbimo galimybes. Kai dirbtinės gėlės išmetamos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš ko jos pagamintos. Jeigu iš plastiko, tuomet jas reikia mesti į plastiko atliekoms rinkti skirtus konteinerius, prieš tai atskyrus įvairias papildomas tekstilės ar kitokias detales.

„Pavyzdžiui, jeigu dirbtinės gėlės pagamintos iš tekstilės, jas reikia mesti į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius. Svarbu atskirti plastikines, popierines ar metalines dirbtinių gėlių dalis ir jas taip pat mesti į atitinkamus rūšiavimo konteinerius“, – teigia A. Zigmontienė.

Nors dirbtines gėles ir galima išrūšiuoti, vis dėl to jos yra sunkiai perdirbamos: sudėtinga nustatyti plastiko tipą tinkamam atliekų rūšiavimui. Tokias gėles galima išplauti, sutvarkyti ir vėl papuošti kapus. Tai nėra blogas sprendimas.

VGTU mokslininkė teigia, kad kiekvienas žmogus, ilgąjį Vėlinių savaitgalį vykdamas lankyti mirusiųjų kapų, gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

„Kapavietėje sodinkite daugiamečius arba visus metus žaliuojančius augalus, vietoj dirbtinių gėlių naudokite gyvas gėles, eglišakių ar kitų augalų puokšteles. Nuvytusias, nudžiūvusias puokštes meskite į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, tačiau prieš tai nuimkite floristines kempines, vazonus, dėklus ir įvairius papuošimus“ , – pataria ekspertė.

VGTU inf.