Vilnius. Pakeitus Akcizų įstatymą, nuo 2024 m. sausio 1 d. suskystintoms naftos dujoms (SND) bus pradėtas taikyti 304,1 Eur/t akcizo mokestis. Kokią įtaką tai turės įmonėms, pasakoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė.

„Dažniausiai, iki praėjusių metų, suskystintosios naftos dujos buvo brangesnės už gamtines dujas (GD), jas rinkosi įmonės ir žemdirbiai nutolusiose vietovėse, kur nėra gamtinių dujų tinklo ir neįmanoma jų tiekti.

Nuo praėjusių metų, kai gamtinės dujos labai pabrango ir buvo galvojama net apie tiekimo ribojimus, suskystintosios naftos dujos tapo ir vis dar yra pigesnė alternatyva pramonei, naudojančiai daug energijos išteklių“, – situaciją apžvelgia D. Ruščiauskienė.

Naudodamos SND, įmonės galėjo ne tik sumažinti energetikos kaštus, bet ir užsitikrinti nenutrūkstamą, ne nuo vieno tiekėjo priklausomą energijos išteklių tiekimą ir taip turėti tvaresnes energijos išteklių, pramonės produkcijos kainas, taip pat atpiginti produkcijos savikainą, kad ypač aktualu esant vis dar nestabiliai geopolitinei situacijai.

„Tačiau papildomai apmokestinus SND akcizais ir kintamąją dalimi (anglies dioksido dedamąja), kai jos naudojamos pramonėje, SND bus brangesnės, mažiau patrauklios naudoti, bus ribojamas alternatyvus energijos išteklių tiekimas, mažinamas pramonės įmonių išteklių tiekimo saugumas ir, aišku, kils produkcijos savikaina. Akcizas turės įtakos grūdų džiovinimo paslaugos savikainai. Tai pirmieji pajus ūkininkai, o kiek vėliau – visi vartotojai“, – atkreipia dėmesį LGPPA direktorė.

Šimtatūkstantinės investicijos – tiesiog išmesti pinigai

Pasak pašnekovės, praėjusiais metais energijos kainoms pakilus į verslą žlugdančias aukštumas, įmonės skubiai ieškojo alternatyvų atpiginti technologiniuose procesuose naudojamą energiją ir, kad išgyventų, atliko priverstines investicijas  į suskystintų dujų įrangą, nes jos, atsižvelgiant į aplinkosaugines perspektyvas, buvo priimtiniausias variantas. Brangioms investicijos imtos paskolos iš bankų, mokamos vis augančios palūkanos. Investicijoms atsipirkti reikės mažiausiai 3 metų.  

Dabar investicijos į suskystintas dujas dar nepradėjo atsipirkti, akcizai didinami, o tai reiškia, kad verslai bus tiesiog išmetę dideles pinigų sumas.

„Asociacijos nariams, neturintiems galimybių naudoti gamtinių dujų, nes nėra prieigos prie vamzdynų, SND buvo geriausia alternatyva. Jei teks mokėti minėtą akcizo mokestį, vėl reikės ieškoti alternatyvų, galbūt pereiti prie taršesnio kuro, pavyzdžiui, gazolių, kurių akcizas šildymui – 60 Eur/t“, – kalbėjo LGPPA vadovė.

Kitų alternatyvų gamintojai, negalintys naudoti gamtinių dujų, neįžvelgia: džiovyklos nėra technologiškai pritaikytos naudoti elektrą, o ir jos kainos vienos brangiausių Europoje, savo anglies ar skalūnų alyvos neturime, be to, šis kuras gerokai taršesnis.

Kaimyninėse šalyse šis mokestis gerokai mažesnis

Minėti akcizo mokesčiai gerokai sumenkins ir Lietuvos įmonių konkurencingumą, nes kaimyninėse šalyse jie kur kas mažesni: Lenkijoje – 13,14 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t,  Latvijoje – nulinis.

Renkantis kitą skysto ar kieto kuro alternatyvą, apskritai energijos sąnaudos didės iki 30 proc. (kartu augs ir CO₂ išmetimai) dėl alternatyvių kuro rūšių degykloms reikalingų šilumokaičių, o suskystintomis dujomis kūrenama tiesioginio degimo degikliais, kuriems šilumokaičiai nereikalingi.

Pasak pašnekovės, labai keista, kad toks akcizas (arba būtent tokio dydžio) įvedamas tik suskystintosioms naftos dujoms, nes taip jos tampa nekonkurencingos, palyginti su kitomis energijos rūšimis.

O kaip žinia, suskystintosios naftos dujos gaunamos kaip šalutinis naftos perdirbimo produktas, o ne tiesioginis iškastinis kuras. Naudojami perdirbimo / šalutiniai produktai turėtų būti apmokestinami mažiau nei nafta ar gamtinės dujos.

„Įvertinus situaciją, manome, kad minėtas akcizo mokestis ir toliau turėtų būti netaikomas verslui arba naujos Akcizų įstatymo nuostatos turėtų būti atidedamos, kol susinormalizuos geopolitinė situacija ir energijos išteklių kainos grįš į žemų kainų zoną“, – komentuoja LGPPA asociacijos vadovė D. Ruščiauskienė.