Kaunas. Ūkininkai nesupranta, kodėl skirtinguose rajonuose žemės ūkio paskirties mokesčiai gali skirtis net kelis kartus.

Apie savo nepasitenkinimą viešai prabilo Radviliškio ir Šilutės rajonų ūkininkai.

Šilutiškiai už žemės ūkio paskirties žemę šiemet turės mokėti daugiausiai Lietuvoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Mano ūkiui“ sakė, kad rajono ūkininkai tuo nepatenkinti ir nesupranta didelio tarifo nustatymo priežasčių.                  

„Kreipėmės dėl to į merą. Taryba ketino pakelti tarifą iki 2,1 proc., bet tam nepritarta, liko tas pats tarifas kaip ir pernai – 2 proc.  Taryboje girdėjau kalbant, kad ekonomika auga, atlyginimai didėja. Todėl ir klausiau mero: parodykite man, kur didėja tie atlyginimai? Nebent savivaldybės administracijos darbuotojams.

Nesuprantu tokio požiūrio.  Jau trejus metus iš eilės ūkininkai patiria įvairių sunkumų, tačiau jiems dar ir mokesčius palieka didžiausius Lietuvoje. Pas kaimynus jie mažesni: Šilalės rajone – 1,6 proc. , o Tauragės rajone – tik 0,8 proc. Žemės derlingumas visur panašus, tad tuos mokesčio skirtumus sunku paaiškinti.

Aišku, ūkininkai išgyvens, sumokės tuos kelis šimtus eurų žemės mokesčio. Bet jei vidutinės žemės vertės pakils, tarkime, 30 proc., tai mokesčio padidėjimas bus ne keli eurai“, – svarstė K. Andrijauskas.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba iki birželio turi patvirtinti žemės mokesčio koeficiento dydį. 2018 m. rajone žemės ūkio paskirties žemės mokesčio koeficientas buvo 1,7 proc., tačiau kilus dideliam  ūkininkų nepasitenkinimui bei dėl prastų  oro sąlygų 2018 m. buvo pritaikyta 35 proc. lengvata ir šis mokestis buvo 1,1 proc., rašo „Radviliškio kraštas“.

Savivaldybės administracija paruošė projektą, pagal kurį 2020 m. žemės ūkio paskirties žemei būtų nustatytas 1,5 proc. mokestis. Ūkininkai piktinasi, kad kaimyninio Šiaulių rajono ūkininkai už žemės ūkio paskirties žemę moka tik apie 0,5 proc.

Dėl žemės mokesčio į merą kreipėsi Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas ir ŽŪB „Gražionių bekonas“  vadovas E. Adomavičius, kurie taip pat teikė prašymą Tarybos nariams. Jie prašo patvirtinti 0,9 proc. žemės mokesčio tarifo dydį, kuris būtų proporcingas vyraujančiai ekonominei situacijai ir artimas aplinkinių rajonų 2019 m. vidurkiui, kuris yra 0,85 proc.

Gegužės pradžioje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdžio metu I. Hofmanas sakė, kad   atkurti ūkininkų sąjungos veiklą kilo būtent iš poreikio kovoti už žemės mokesčio dydžio sumažinimą. Iki tol rajone nebuvo kam atstovauti ūkininkams.

MŪ inf.