Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Rinka
Vartotojai laukia naujojo derliaus, bet baiminasi aukštų kainų

Vilnius. Nors lietuviškas gėrybes gyventojai vertina kaip kokybiškesnes, bei kainos požiūriu brangesnes už įvežtines, rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

„Net 38 proc. apklaustųjų sezoninių vaisių, uogų ir daržovių laukia pirmiausia dėl to, kad jos pasižymi geresniu skoniu, kas penktas gyventojas – dėl jų sveikumo, o 15 proc. – dėl mažesnės kainos. Ir vos 5 proc. gyventojų nemato skirtumo tarp sezoninių ir nesezoninių gėrybių“, – tyrimo duomenis komentuoja „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Apklausos duomenimis, gyventojai itin vertina Lietuvos ūkininkų išaugintos produkcijos kokybę – net 56 proc. kaip pagrindinį privalumą įvardina vietinės produkcijos šviežumą, kas trečias – geresnį skonį, saugumą ir sveikumą nei įvežtinių produktų.

Bioversija 2024 04 26 m7

Vietinė produkcija šviežiausia ir skaniausia

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis teigia, kad tyrimas atspindi, jog mūsų ūkininkai augina gerą, kokybišką produkciją, nors ta kokybė ir turi savo kainą.

„Natūralu, kad gyventojai laukia sezoninio derliaus, nes daržovė yra tokia prekė, kuriai labai svarbu šviežumas. O šviežiausią ją vartotojas gauna, kai ji užauginta šalia. Be to, sezono metu vietos ūkininkai užaugina lietuviams natūralaus skonio, kvapo ar konsistencinių savybių daržoves. Gyventojai tai vertina“, – sako M. Laukaitis.

Kaip pavyzdį jis pateikia pomidorus – lietuviai mėgsta minkštus, sultingus ir plonos luobelės jaučio širdies tipo pomidorus, kurių neišauginsi ir neatveši iš Italijos ar kito tolimesnio krašto, nes jie tiesiog neatlaikytų 2000 km kelionės.

„Panašių skirtumų tarp šalių yra ir su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, bulvėmis. Vokiečiai ieško tokių, kurios išvirtos nesukristų ir tiktų jų pamėgtoms bulvių salotoms, o lietuviai nori miltingų veislių bulvių, kad galėtų sėkmingai pagaminti tradicinius lietuviškus patiekalus. Vietos augintojai atsižvelgia į šalies gyventojų poreikius“, – aiškina ūkininkas.

Kainą lemia derliaus kokybė

Apklausa rodo, kad net 34 procentams šalies gyventojų Lietuvoje užaugintos daržovės, vaisiai ir uogos atrodo esančios brangesnės nei importuotos iš užsienio.

„Kainą lemia dėmesys kokybei ir gamta. Jeigu orai palankūs, ūkininkai gauna didesnį derlių ir maisto savikaina yra mažesnė, todėl ir vartotojui jis kainuos pigiau, tačiau jeigu orai nepalankūs – kaina natūraliai auga dėl menkesnio derliaus. Be to, kainuoja ir šalies ūkininkų dėmesys kokybei – Lietuvos ūkininkai, palyginti su kitų ES šalių vidurkiu , ūkininkauja natūraliau – naudoja 2-3 kartus mažiau augalų apsaugos produktų, taip pat kiek įmanoma mažiau trąšų – dėl to derlius būna kokybiškesnis“, – sako M. Laukaitis.

Jis taip pat paaiškina, kodėl įsibėgėjus sezonui daržovių kainos krenta. „Kainą visada lemia produkto užauginimo savikaina. Tam, kad ūkininkas išaugintų ankstyvų šviežių bulvių, reikalingos didesnės investicijos – turi jas sodinti anksčiau, prieš tai sudaiginęs į šaltesnę žemę, apdengti dviem plėvelės sluoksniais, sumontuoti rūko sistemą, kad apsaugotų nuo šalnų. Tai augina savikainą. Tuo tarpu atšilus orams, kai bulvę galima tiesiog sodinti laukuose, jos užauginimo savikaina ir galutinė kaina vartotojui yra natūraliai mažesnė. Todėl sezono įkarštyje kainos ir yra linkusios sumažėti“, – aiškina M. Laukaitis.

Vietinei produkcijai – prioritetas

Dar vienas įdomus tyrimo rezultatas – 51 proc. gyventojų linkę už Lietuvos ūkiuose užaugintus vaisius ir daržoves mokėti brangiau, o 49 proc. gyventojų – tam nepasiryžę.

Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovai teigia pastebintys, kad pirkėjai vertina lokaliai užaugintas daržoves ne tik dėl aukštos kokybės ar kainų, bet ir dėl tvarumo.

„Vis daugiau žmonių domisi, iš kur atkeliauja maistas ant jų stalo – juos džiugina žinojimas, kad pirkdami vietos gamintojų produkciją, prisideda prie savo bendruomenės gerovės, daro įtaką ekonomikos augimui ir aplinkosaugai. Be to, tokiai produkcijai reikia mažiau pakavimo medžiagų, nei ilgai pakuotėse transportuojamiems ir laikomiems atvežtiniams produktams, taigi, sunaudojama mažiau plastiko“, – sako „Rimi Lietuva“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandį visoje Lietuvoje apklaususi 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Šaltinis: „CropLife Lietuva“
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos