Vilnius. Pašlijus Vilniaus ir Pekino santykiams, Lietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir kt. įmonių partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad grūdų perdirbimo įmonės jau patiria žaliavų tiekimo iš Kinijos problemų, panašūs iššūkiai kamuoja ir medienos įmones.

„Grūdų sektoriuje yra žaliavų tiekimo problema, jų pardavimai į Kiniją 2020 metais siekė apie 70 mln. eurų, 90 proc. Lietuvos įmonių perkamos produkcijos iš Kinijos sudaro žaliavos pašarų gamybai. Dėl to gali būti problemos“, – BNS sakė R. Sartatavičius. 

„Mediena irgi stringa, ten atsisako mūsų produkcijos kinai pirkti ir apskritai mūsų prekes nuo lentynų išiminėja, yra tokių problemų“, – kalbėjo jis. 

Pasak R. Sartatavičiaus, grūdininkai baiminasi ir neįvykdytų kontraktų – kai kurių vertė viršijo ir 30 mln. eurų, o partneriai iš Kinijos atsisako pradėti prekybą su lietuviškomis įmonėmis. Be to, atsirado ir transportavimo problemų, nes traukiniai nevažiuoja, ilgėja gabenimo laikas, pabrango prekių vežimas  konteineriais. 

Anot konfederacijos vadovo, grėsmių mato ir pieno pramonė. Jos pardavimai į Kiniją pernai siekė apie 6,5 mln. eurų. Mėsos įmonės taip pat baiminasi trikdžių, kadangi vien sertifikatų derinimas į šią šalį užtruko keletą metų. Šio sektoriaus pardavimai į Kiniją pernai siekė 2 mln. eurų.

Visgi R. Sartatavičius pabrėžia, kad didžiausios problemos šiuo metu kyla dėl žaliavų tiekimo. 

„Kinija yra vos ne vienintelė kai kurių žaliavų gamintoja, pradedant metalų gaminiais, įranga, kurios į Lietuvą importuojama daug, baigiant mikrokoponentais, lustais“, – sakė jis. 

„Tiekimas pailgėjo iš Kinijos nuo 32 iki 70 dienų, o konteinerių kaina išaugo 6 kartus, Lietuvai pastarąją savaitę padidino kainas 2 tūkst. eurų. Nei estams, nei latviams tokių finansinių sankcijų kol kas jie netaiko“, – kalbėjo konfederacijos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pakeisti žaliavų tiekėjus užtrunka, be to, tam reikia ir apyvartinių lėšų. Pasak R. Sartatavičiaus, kalbamasi su URM, svarstoma, kaip būtų galima dalį praradimų kompensuoti Taivano rinkoje. 

Jis neįvardijo, kokios pagalbos įmonės prašo iš URM, tačiau, anot jo, tikėtina, kad įmonės nori užsitikrinti apyvartines lėšas. 

„Turime siūlymus, kad gal reikia naudotis fondais, pavyzdžiui, Valstybės investicijų valdymo agentūros fondas galėtų skirti lėšas. Ne subsidijuoti, o skirti apyvartinėms lėšoms nuo kokio pusės milijardo iki milijardo, jei būtų galimybė turėti tokį finansavimą. Skolintų, aišku, bet su protingais procentais“, – kalbėjo jis. 

***

Anot ministerijos, Lietuvos įmonių apklausa parodė, kad ryšių su Kinija turi aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.

„Ministerija ėmėsi veiksmų surasti naujas eksporto ir importo rinkas ir spręsti kitas problemas, kurias lemia neteisėti ir nepaskelbti, iki šiol viešai neigiami Kinijos veiksmai prieš Lietuvos verslą“, – BNS ketvirtadienį pateiktame komentare teigė ministerija. 

Anot jos, bendradarbiaujama su partneriais, pirmiausia JAV ir Europos Sąjungoje, siekiama sukurti instrumentus, kad autokratiniai režimai negalėtų naudoti ekonominio spaudimo priemonių politinių tikslams.

***

Dėl stiprėjančių Lietuvos ryšių su Taibėjumi pastaruoju metu ėmė blogėti Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. Lietuvos santykiai su Kinija ypač suprastėjo nutarus Vilniuje atidaryti Taivano prekybos atstovybę.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

BNS inf.