Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Rinka
Ukrainos žemdirbiai Lietuvoje tariasi dėl grūdų eksporto Papildyta
LRT televizijos naujienų tarnybos nuotr.

Vilnius. Į Lietuvą atvykę didžiausios Ukrainos žemdirbių organizacijos – Ukrainos Agrarinės Rados (Žemės ūkio tarybos) – atstovai ieško galimybių, kaip per Lietuvą eksportuoti ukrainietiškus grūdus, kitus žemės ūkio produktus. Ukrainiečiams svarbu tam gauti Lietuvos žemdirbių pritarimą, kad nekiltų panašių problemų, kaip Lenkijoje.

Ukrainos grūdų augintojų teigimu, dėl karo su Rusija užsėtų plotų mažėja, o bendras derlius šiemet sieks 53 mln. t. – bus apie 10 mln. t mažesnis nei pernai. Tačiau, dar nėra galutinių duomenų, koks derlius surinktas.

Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas ir jos nariai – ūkininkai Keisas Huizinga ir Sergejus Šarapovas pirmadienį susitiko su žemės ūkio ministru, Seimo Ekonomikos, Kaimo reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais. Taip pat lankysis Klaipėdos jūros uoste.

Bioversija 2024 07 09 m7

Rytoj Dotnuvoje vyks susitikimas su daugiausia Lietuvos žemdirbių vienijančios Žemės ūkio tarybos nariais, ūkininkais, vyks diskusija dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Lietuvą.

Kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš Juodosios jūros susitarimo, kai leista plukdyti ukrainietiškus grūdus į Turkiją, eksportas šia jūra beveik sustojo.

Per ES šalis tranzitu ukrainietiška produkcija keliauja nuo tada, kai dėl Rusijos invazijos buvo užblokuoti Ukrainos tradiciniai Juodosios jūros laivybos keliai. Tačiau dėl logistinių problemų grūdai užsilieka bloke ir čia muša kainas. Dėl to šiemet vyko lenkų ūkininkų protestai.

Beje, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Bulgarija yra vienašališkai uždraudusios ukrainietiškų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą.

Tad ukrainiečiams gyvybiškai svarbu kuo daugiau grūdų parduoti į užsienį. Seimo Kaimo reikalų pirmininkas per spaudos konferenciją Viktoras Pranckietis sakė, kad Lietuva turi padėti Ukrainai, tačiau turi būti laikomasi taisyklių, kad tie grūdai būtų išvežti ten, kur yra siunčiami.

Šios dienos susitikime Seime su Ukrainos žemdirbių atstovais akcentuota, kad vežant grūdus reikia padaryti žaliasis koridorius, t. y. vagonai turi būti užplombuojami prie Ukrainos ir Lenkijos sienos ir gabenami tranzitu iki Baltijos jūros uostų, tarp jų – ir Klaipėdos. Esą per jį būtų galima išplukdyti apie 6–12 mln. t, o per Baltijos šalių uostus būtų galima transportuoti ir 25 mln. t grūdų.

Taip pat labai svarbu gauti ES subsidijas grūdams transportuoti, nes dabar, nukritus kainoms, kai už ukrainietiškų grūdų toną mokama apie 101 Eur, transportuoti nuostolinga.

Susitikime kalbėta ir apie tai, kad, taikant ES intervencinių pirkimų patirtį, dalį grūdų būtų galima nupirkti ir palikti saugoti Ukrainos sandėliuose. Čia taip pat tikimasi ES paramos.

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazimiero Starkevičiaus, pernai lenkų ir rumunų ūkininkai gavo iš ES kompensacijų dėl ukrainietiškų grūdų pervežimo, nes dalis visgi nusėdo tose šalyse. Tad labai svarbu, kad būtų užtikrintas žaliasis koridorius, ukrainietiškus grūdus būtų galima vežti į Klaipėdos uostą ir autotransportu, ir geležinkeliu.   

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas pripažino, kad mūsų žemdirbiai irgi nerimauja, kad ukrainietiški grūdai neišstumtų lietuviškų iš rinkos. Pernai jau buvo tokių atvejų, kai vietoje įprastai į Rytų Lenkiją parduodamų lietuviškų grūdų, lenkai pirko pigesnius ukrainietiškus. grūdus.

„Pernai ukrainietiški grūdai važiavo per Lietuvą, o į mūsų šalį buvo įvežta daugiausia kukurūzų. Bet jie išstumia lietuviškus pašarus. Jeigu kiaulių fermos, paukštynai naudoja daugiau pigesnių ukrainietiškų kukurūzų, tai mažiau sušeria lietuviškų kviečių ar miežių.

Mes neprieštaraujame, kad vyktų ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą, tačiau turi būti atitinkama kontrolė, kad tie grūdai, įvažiavę į Lietuvą, sėkmingai ir išvažiuotų iš jos, kad neliktų, nenusėstų šalyje. Tokia Grūdų augintojų asociacijos pozicija – kad būtų užtikrinta šio tranzito kontrolė. Kol kas šiemet ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nevyksta, nes grūdai yra atpigę, o transporto kaštai padidėję, tad neapsimoka vežti. Tačiau jei ES mokės subsidiją iki Klaipėdos uosto, tuomet grūdų tranzitas vyks. Kiek teko girdėti, tariamasi dėl subsidijų už grūdų pervežimą per ES teritoriją iki uostų, jei jos bus tranzitas vyks“, – per spaudos konferenciją teigė A. Macijauskas. 

Pasak asociacijos vadovo, dar yra nerimo, kad uoste ukrainietiški grūdai uoste susimaišys su lietuviškais, kurie pasaulyje yra vertinami dėl labai geros kokybės. Ukrainoje javams naudojama daugiau pesticidų, tarp jų ir tokių, kurie ES yra uždrausti.

Kol kas pasaulinės kainos grūdų gana stabilios, svyruoja keliasdešimt eurų už toną. Pačios aukščiausios kokybės kviečiai kainuoja 250, kiek žemesnės – 220–200 eurų už toną“, – žurnalistams kalbėjo A. Macijauskas. 

Tradicinės Ukrainos grūdų rinkos – daugiausia Šiaurės Afrikos ir kitos trečiosios šalys.

Šaltinis: LGAA inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos