Vilnius / Kaunas. Padaryti žemės ūkį kuo tvaresnį bandoma taikant vis griežtesnius augalų apsaugos produktų reikalavimus, tačiau nepasiūloma sprendimų opioms problemoms spręsti ir taip atveriamos durys šešėliui, teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

„Įvedus griežtus draudimus, tarp sulaikytų nelegalių pesticidų visuomet randama pigių kiniškų uždraustos produkcijos klastočių“, – sako Z. Varanavičienė.  

Pasak jos, pirkti nelegalią produkciją – latentintis nusikaltimas. Ir pardavėjas užsidirba, ir pirkėjas dažnai džiaugiasi sutaupęs, tad problemą esą visų pirma slepia mentalitetas.

LAAA prezidentė pabrėžia, kad žemės ūkyje naudojami neaiškūs mišiniai patekę į gamtą daro didelę žalą gamtai, o patekę ant mūsų stalo gali pakenkti sveikatai.

Nelegali produkcija vilioja kaina ir asortimentu

„Savo kailiu patyriau falsifikatų daromą žalą, kuomet į ūkį atvykęs pardavėjas įsiūlė pigesnės produkcijos, patikinęs, kad ji analogiška originaliai. Nors įsigyti pesticidai man kėlė įtarimų dėl išvaizdos, patikliai išpurškiau jais savo cukrinius runkelius ir po keleto dienų pamačiau, kad runkeliai sunyko, bet liko varpučiai, su kuriais kovojau“, – sako Kauno r. ūkininkaujantis Romas Majauskas.

Pasak jo, žemdirbiai neoficialių pardavėjų produkcijos griebiasi dėl žemesnės kainos, platesnio augalų apsaugos produktų asortimento.

„Lietuva priskirta griežčiausiai reglamentuojamai Šiaurės šalių zonai, tad susiduriame su problema, pavyzdžiui, Italija ar net kaimynė Lenkija tam tikrą produktą turi, o mūsų šalyje jis neregistruotas. Neturėdami legalaus sprendimo, kaip kovoti su kenkėjais ar ligomis ir bandydami apsaugoti derlių, ūkininkai gali griebtis šešėlinės produkcijos“, – svarsto R. Majauskas.

Pasak ūkininko, šešėlinės produkcijos platintojai ją parduoda ir dingsta, o atsakomybė už neatitaisomai sugadintą derlių, padarytą žalą gamtai ir valstybei tenka žemdirbiui.

Valstybei irgi daroma žala

Skaičiuojama, kad daugiau nei penktadalis Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali, uždrausta ar falsifikuota. Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad valstybei padaryta žala siekė per 44 mln. Eur, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma viršijo 20 mln. eurų.

FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko Rolando Urbono teigimu, su augalų apsaugos produktais susiję pažeidimai apima prekybą falsifikatais, prekių pardavimą be apskaitos dokumentų, dokumentų klastojimą.

„Nors tokių tyrimų nebuvo labai daug, konfiskuoti nelegalios augalų apsaugos produkcijos kiekiai – milžiniški. Vienam hektarui reikalingas kiekis skaičiuojamas gramais, o vien Šiauliuose konfiskuota 18, Kaune – 6,5 t produkcijos“, – sako R. Urbonas. 

Pasak jo, nors bausmės griežtos, tačiau dažniausiai teismai skiria baudas, kurios nesiekia 10 tūkst. eurų.

„Vien Kaune sunaikinti konfiskuotą produkciją valstybei kainavo 8,5 tūkst. Eur, tad tyrimas valstybei neatsiperka, o baudos nėra didelės. Jos turėtų būti tokios, kad nusikalsti neapsimokėtų“, – sako R. Urbonas.

Kaip atpažinti klastotes?

LAAA pataria atkreipti dėmesį:

1. ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje, turi tam tikrą vienkartinį leidimą, pavyzdžiui, leidimą naudoti išimties tvarka;

2. į kainą, jei ji gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;

3. į mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai perkami grynaisiais;

4. į pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduotas kiekis);

5. į pakuotę, ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data;

6. į etiketę – ji turi būti lietuviška (šalia gali būti latvių ir estų kalbos), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti skelbiamą Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.