Jonava. Trąšų rinkoje kainų mažėjimo nėra ir greičiausiai nebus. O apie amonio salietros eksporto nutraukimą paskelbusi Rusija sukėlė dar daugiau nerimo.

„Rusijos sprendimas nuo vasario 1 iki balandžio 1 d. stabdyti amonio salietros eksportą sukėlė dar daugiau sumaišties kaimyninių valstybių trąšų rinkose. Prie įtemptos situacijos prisidėjo ir Lietuvos geležinkelių bendradarbiavimo nutraukimas su viena pagrindinių kalio trąšų gamintojų Europoje – „Belarusian Potash Company“ (BPC). Po šio sprendimo sustiprėjo susirūpinimas ir dėl galimo kalio trąšų stygiaus ir, suprantama, kainų augimo. Taigi, kol kas pasaulinėje trąšų rinkoje nėra nei aiškumo, nei stabilumo“, - sako „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius.

Jis atkreipė dėmesį, jog kalio kainos pirmą kartą nuo 2020 m. gruodžio mėn. Brazilijoje ir JAV šiek tiek nukrito, tačiau visos rinkos aplinkybės rodo, kad tokie pokyčiai yra trumpalaikiai.

Dėl kalio ir fosforo ūkininkai pernelyg nesibaimina, nes šių makroelementų Lietuvos dirvožemiuose yra nemažas kiekis ir net netręšus šiomis trąšomis vieną sezoną, derlius gerokai nesumažėtų. Tuo tarpu azotinės trąšos yra neatsiejamos nuo planuojamo derliaus normos – norintys didesnio derliaus, turi atiduoti daugiau azoto. Be to, azotas dirvoje išsiplauna, būtina juo nuolat papildyti žemę.

Ekspertų skaičiavimais, Europos ūkininkai dalimi trąšų atsargų yra pasirūpinę iš anksto. O mūsų šalies žemdirbiai turi tik apie 30 proc. trąšų, reikalingų pavasariniam tręšimui ir pavasarį gali formuotis didžiulė paklausa, kurios, dėl išaugusių dujų kainų ir politinės situacijos, sumažėjusios pasaulinės gamybos apimtys patenkinti gali ir nepajėgti.

Rinkos ekspertai sutaria – įvertinus visus politinius ir ekonominius veiksnius prognozuoti trąšų rinkos pokyčius net artimiausioje ateityje – praktiškai neįmanoma. Kol kas aišku tik tai, kad su iššūkiais pastaruoju metu vis susidurianti trąšų rinka, pavasarį jų gali turėti dar daugiau.