Kaunas. Abiejuose Lietuvoje dirbančiuose cukraus fabrikuose – ir Kėdainiuose, ir Marijampolėje – jau prasidėjęs cukrinių runkelių perdirbimo sezonas.

Tuo pat metu fabrikai sudarinėja auginimo sutartis naujam 2022-ųjų sezonui. Atrodo, kad įtampa cukraus sektoriuje po truputį atslūgsta, bet optimizmas dar atsargus.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas sako, kad sezono pradžia šiek tiek šokiravo žemoku cukringumu, derlingumas irgi nedžiugino. Minėti rodikliai pastebimai žemi buvo Kėdainių regione, tačiau Šiaulių ir Marijampolės regionuose ir cukringumas, ir derlingumas buvo geresnis. Tačiau vėliau situacija gerėjo ir dabar kasamų cukrinių runkelių cukringumas jau artėja prie bazinio Kėdainiuose (17,0 proc.), o dėl sauso rudens šakniavaisiai kasami labai švarūs (93,8 proc. Kėdainiuose).

Kol kas naujų auginimo sutarčių sudarymas 2022 metų sezonui vyksta vangiai. Pavyzdžiui, pernai Kėdainių cukraus fabrikui reikalingam cukrinių runkelių kiekiui sutartys buvo sudarytos rugsėjo pradžioje per kelias dienas, o šiemet cukrinių runkelių augintojų ateinančiam sezonui ieškoma jau beveik du mėnesiai.

„Įprasta praktika, kad naujos auginimo sutartys sudaromos vos prasidėjus cukrinių runkelių perdirbimo sezonui. Fabrikui svarbu užsigarantuoti reikalingus runkelių kiekius būsimam sezonui, o augintojams irgi svarbu žinoti, kuriuos laukus ir kokius plotus paruošti cukrinių runkelių auginimui ateinantį pavasarį, nes sėjomainos su runkeliais ūkiuose paprastai sudėliojamos iš anksto, dar rugpjūčio mėnesį“, – paaiškina K. Patiejūnas.

„Reikia tiesiog pergyventi sunkų laikotarpį tikintis, kad ateityje bus geriau, ir kad ta ateitis jau čia pat. Stabilizavimosi ir net šiokio tokio gerėjimo tendencijos jau jaučiasi“, – sako Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas

Kodėl augintojai šiemet ilgai svarsto, ar verta auginti cukrinius runkelius? „Pirmiausia dėl to, kad aukštos konkuruojančių augalų (javų, rapsų) kainos cukrinių runkelių auginimą daro neįdomų. Išlaikyti bent jau minimalų rentabilumą cukrinių runkelių augintojams padeda tiesioginė susietoji išmoka, kuri šiemet siekia apie 100 eurų/ha runkelių pasėlių. Galima sakyti, tai gelbėjimosi ratas augintojams“, – pastebi K. Patiejūnas.

Paskaičiavus pagal vidutinį šalies derlingumą (60 t/ha), susietoji išmoka tonai cukrinių runkelių sudaro 1,5 euro/t kainos priedą. Atrodo, tai nedaug, bet vis tiek gelbėja mūsų augintojus nuo nuostolių. Beje, Lenkijos cukrinių runkelių augintojai gauna kelis kartus didesnes susietąsias išmokas.

Prielaidų cukraus kainai kilti – yra

Kalbant apie situaciją Europos Sąjungos cukraus sektoriuje, reikėtų prisiminti, kad pernai Prancūzijoje ir Vokietijoje dėl neonikotinoidų beicų uždraudimo cukrinių runkelių pasėliuose išplito amarų platinama virusinė gelta ir ši liga nunešė apie 15–20 proc. derliaus. Tai runkelių auginimą padarė toje Europos dalyje praktiškai nekonkurencingą.

Šiemet ir Prancūzija, ir Vokietija kreipėsi dėl leidimo naudoti neonikotinoidinius beicus, todėl nuostolių dėl virusinės geltos buvo žymiai mažiau. Tačiau 2021 m. pavasarį buvo grėsminga situacija dėl orų: šalnos ne vienoje ES šalyje (Lietuvoje irgi buvo ūkių, nukentėjusių nuo pavasarinių šalnų) nušaldė vos sudygusius runkelius. Prancūzijoje teko atsėti 30 tūkst. ha, Slovakijoje – apie 2 tūkst. ha cukrinių runkelių, ir jie neužaugino tokio derliaus, kokio tikėtasi. Tokios tendencijos leidžia spėti, kad europinėje rinkoje cukraus pertekliaus nebus.

Beje, cukraus kaina buvo pradėjusi kilti pernai prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, tačiau prasidėjus karantinui ir užsidarius viešojo maitinimo sektoriui, cukraus vartojimas pastebimai smuko, kartu žemyn nusitempdamas ir kainą.

Pasaulyje jau daug metų išlieka ta pati tendencija: jei kyla kuro kainos, tai kyla ir cukraus kaina. Taip yra dėl to, kad cukraus gamyba itin imli energiniams resursams. Gamybos procesas labai panašus gaminant cukrų ir iš runkelių, ir iš cukranendrių: pirmiausia iš masės išspaudžiami saldūs syvai, tada jie garinami, kol virsta cukraus sirupu, o šis ilgokai verdamas, kol susikristalizuoja kristalai. Būtent garinimas ir virimas reikalauja itin daug energijos sąnaudų.

Fabrikai skaičiuoja, kad šiuo metu pabrangę energetiniai ištekliai pakelia cukraus tonos savikainą apie 100 eurų, ir faktiškai nėra jokių priemonių situacijai sušvelninti, nebent energijos ištekliai buvo nusipirkti gerokai iš anksto.

Kita vertus, kuro sąnaudos yra aktualu ne tik cukraus gamybai, bet ir logistikai – didės produkcijos gabenimo kaštai iš trečiųjų šalių. Per pandemiją, kai naftos kainos krito, labai didelė Brazilijos cukranendrių dalis buvo nukreipta ne bioetanolio, o cukraus gamybai, nes taip labiau apsimokėjo. Dabar iki 80 dolerių už barelį šoktelėjusi naftos kaina viską verčia aukštyn kojom – brazilams vėl patraukliau iš cukranendrių gaminti bioetanolį. Tai reiškia, kad pasaulinei rinkai cukraus bus pateikta mažiau.

Kooperuotiems augintojams kaina didės

Augintojams visada atrodo, kad jiems už užaugintą produkciją mokama per mažai, tačiau gamintojai tvirtina, kad faktiškai visos galimybės bent kiek padidinti žaliavų supirkimo kainą yra išsemtos.

„Kiek fabrikas galėtų papildomai augintojui duoti už toną runkelių? Aritmetika paprasta: tarkime, pernai Kėdainių fabrikas supirko milijoną tonų runkelių ir uždirbo 3 mln. eurų pelno. Maksimaliai tris eurus už toną lyg ir galėtų pridėti runkelių augintojams, bet tai situacijos iš esmės nepagerintų. Palyginti su tuo, kaip smarkiai šoko į viršų kviečių ir rapsų kainos, toks varganas kainos padidėjimas neatrodo labai viliojančiai“, – svarsto K. Patiejūnas.

Susietosioms išmokoms už cukrinius runkelius skirta kasmetinė 1,4 mln. eurų sumą, kuri išdalijama pagal tais metais šalyje deklaruotą cukrinių runkelių pasėlių plotą. Pastaruoju metu tai sudarė apie 100 eurų/ha

Be to, reikia įvertinti faktą, kad prieš tai fabrikas dirbo nuostolingai. „Vis tik pavyko su Kėdainių cukraus fabriku sutarti, kad ateinantį sezoną supirkimo kainos bus šiek tiek didinamos. Kitais metais bus pridedama po 0,2 euro/t runkelių, bet tik tiems augintojams, kurie yra kooperatyvų nariai. Nuo 2023 m. nutarta didinti kainą 0,5 euro, irgi tik kooperatyvų nariams“, – numatomus supirkimo kainų pokyčius vardija K. Patiejūnas.

Bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina priklauso nuo konkretaus kontrakto ir šiuo metu yra vidutiniškai apie 26,6 euro/t.

Cukrinių runkelių supirkimo kainos nesikeičia nuo 2017 m., kai buvo liberalizuota ES rinka. Iki tol buvo griežtos auginimo kvotos ir nustatyta minimali runkelių supirkimo kaina. Pačiais pirmaisiais liberalizavimo metais Europos cukraus gamintojai, nejausdama kvotų pančių, skatino auginti cukrinius runkelius, dėl to plotai Prancūzijoje ar Vokietijoje padidėjo mažiausiai 15-20 proc., ir iš karto atsirado cukraus perteklius, o dar iš trečiųjų šalių plūstelėjo pigesnis cukranendrių cukrus. Tai buvo labai stiprus smūgis sektoriui, kurio neatlaikę pradėjo užsidarinėti cukraus fabrikai.

Švedijoje augintojai nusiteikę optimistiškiau?

K. Patiejūnas prieš tris savaites buvo susitikęs su Švedijos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovu Anders`u Lindkvist`u (Andersu Lindkvistu) ir asociacijos valdybos nariu Nils`u Lunndberg`u (Nilsu Lunndbergu). Nors Švedijoje verslo aplinka yra ta pati kaip ir Lietuvoje: trąšų kainos kosminės, javų ir rapsų kainos irgi stebėtinai aukštos, „Nordic Sugar“ ateinančiam sezonui sugebėjo sudaryti kontraktų 1 000 ha arba 5 proc. daugiau runkelių negu buvo tikimasi.

„Sakyčiau, tai rodo ne trumpalaikį, o perspektyvinį, toli siekiantį augintojų požiūrį. Situacijos rinkoje gali greitai keistis. Juk dar dauguma žemdirbių prisimena paniką, kai po rekordinių 2008 m. kviečių kainos 2009 m. čiuožė žemyn ir neatsigavo iki 2010 m. pavasario. Visko esame matę ir viskam reikia būti pasiruošus“, – pastebi K. Patiejūnas.

MŪ inf.