Vilnius. Dalis šalies ūkininkų, kurie šiemet augino kukurūzus, gali išlošti, jeigu jiems derlių pavyks eksportuoti, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Mat šiemet planuojamas beveik 140 tūkst. t kukurūzų grūdų derlius – didžiausias per kelerius pastaruosius metus, nes šiais augalais apsėta gerokai daugiau laukų nei įprastai.   

„Šiemet Europos kukurūzų nederliaus metai, nes jie išdžiūvo. Derlius Europoje yra 25 proc. mažesnis nei pernai, tad jų paklausa didžiulė, o Lietuvoje jie užderėjo kaip niekada gerai“,  –  pabrėžė A. Macijauskas. 

Vis dėlto ūkininkai, skirtingai nei perdirbėjai, tvirtina, kad Lietuvoje palankus klimatas ir kukurūzus auginti apsimoka, tačiau jie tikina, kad plotai menki, o paklausa maža.

Verslo atstovai sako, kad Lietuvoje užauginti kukurūzai netinkami, todėl vietos pramonė jų grūdų neperdirba: negamina nei miltų, nei sausų pusryčių, nei spragėsių ar trapučių. Esą, norint juos pagaminti, grūdus reikia specialiai apdoroti, nes burbuolėse jie būna drėgnesni nei kitų augalų, o džiovinti per brangu. Be to, džiovinami nevisiškai prinokę grūdai praranda maistines savybes.  

Todėl dažniausiai kukurūzai naudojami silosui arba kombinuotajam gyvulių ėdalui, benzinui ir biodujoms (pūdyti) gaminti. 

Apsėta beveik 53 tūkst. ha 

Šiemet Lietuvoje kukurūzais apsėta apie 53 tūkst. ha – 3 193 ha daugiau nei 2021-aisiais.

Pernai kukurūzų grūdų derlius Lietuvoje perkopė 100 tūkst. t, šiemet tikimasi didesnio, nors pavasario sąlygos nebuvo palankiausios jų sėjai, o dėl žemesnės temperatūros ir didesnio iškritusių kritulių kiekio sėja persikėlė net į gegužės pirmąjį dešimtadienį.   

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo teigimu, smulkiesiems ūkininkams neapsimoka auginti kukurūzų, nes juos nuimti reikia specialios technikos. Daugiausia kukurūzų augina dideli ūkiai, silosu šeriantys auginamus gyvulius. 

„Visi pieno ūkiai, kurie laiko pienines karves, augina kukurūzų“, – pabrėžė jis.  

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis BNS sakė, kad dabar kukurūzai sudaro maždaug 3 proc. pasėlių. Europoje šis rodiklis svyruoja nuo 10 iki 21 procento. Anot jo, pastaraisiais metais kukurūzais kasmet apsėjama 9 proc. daugiau laukų.

Lietuviški kukurūzai tinkamesni pašarui

A. Macijausko teigimu, užauginti kukurūzus grūdams sunkiau nei pašarams. 

„Derlius nuimamas šiuo metu (spalio pabaigoje – BNS), kai oro sąlygos ne visuomet geros. Jie nukulami drėgnoki, kartais drėgnumas viršija 30 procentų. Juos reikia džiovinti, o tai šiais  laikais kainuoja nepigiai dėl aukštos elektros kainos“, – tvirtino jis. 

Mat lietuviški kukurūzai labiausiai tinka tik žaliajai masei, pašarui, o ne grūdams.  

Žemės ūkio ministerijos atstovo teigimu, šiemet kukurūzų, skirtų grūdams, apsėta 23 tūkst. ha, pernai – 18 tūkst. ha, užpernai – 20 tūkst. hektarų, pašarams skirtais kukurūzais – maždaug po 30 tūkst. hektarų.

Kasmet panašus ir pašarams skiriamas žaliosios masės derlius – 800–850 tūkst. tonų. 

Bioetanolio gamyba

Stiklų ploviklių ir bioetanolio, naudojamo kaip priedo į benziną, gamybai kukurūzus superkančios Pasvalio r. bendrovės „Kurana“ finansų ir komercijos vadovas Paulius Jakelis prognozuoja, kad šiemet krypčių proporcijos gali pasikeisti – biopriedams gaminti bus sunaudota daugiau kukurūzų. 

A. Macijauskas įsitikinęs, kad grūdų augintojai norėtų, jog plėstųsi kukurūzų perdirbimas ir etanolio gamyba, nes kol kas perdirbami riboti kiekiai. 

„Lietuvos pajėgumams kukurūzų užauginame, bet galėtume jų grūdų užauginti gerokai daugiau, jeigu būtų žaliavos paklausa“, – BNS kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.

Anot  jo, esant menkai šios kultūros paklausai, kukurūzų augintojai iš pradžių sudaro sutartį dėl parduodamo derliaus, tik paskui apsėja laukus.

„Gali atsitikti taip, kad rudenį tų kukurūzų niekam nereikės“, – aiškino A. Macijauskas.