Šį sezoną padidėjo sertifikuotos sėklos patrauklumas
2021-09-10

Kaunas. Žiemkenčių sėkla prekiaujančios įmonės pastebi, kad šiemet paklausa išaugusi. Pirkti sertifikuotą sėklą žemdirbius skatina ne tik blogesnė ūkinės sėklos kokybė, bet ir išaugusios grūdų supirkimo kainos.

Įmonės „Scandagra“ produkto vadybininkas Albertas Maskaliūnas sako, kad šį sezoną jaučiamas didelis žieminių javų sėklos poreikis ir tam įtakos galėjo turėti keli faktai.

Pirmiausia, reikia prisiminti vasaros pradžią ir javų brendimo laikotarpį. Birželio ir liepos karščiai stipriai pakenkė grūdų brendimui, toje pačioje varpoje grūdai brendo visiškai netolygiai ir tai lėmė nevienodus grūdų segmentus.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Dėl minėtų priežasčių šiemet „atsivalymas“, bent jau mūsų įmonėje, siekia nuo 24 iki 35 proc. (vidurkis būdavo apie 15 proc.). Jau ir taip natūraliai turėjome mažesnį derlingumą, o dėl grūdų valymo nuostolių praradome dar 30 procentų“, – nedėkingą situaciją apibūdina A. Maskaliūnas.

Rugpjūčio lietūs taip pat kišo koją darbų sklandumui. Ūkiai, kurie nespėjo nusikulti derliaus iki lietingojo periodo, turėjo problemų su varpose sudygusiais grūdais.

„Dėl liūčių mūsų įmonė prarado visą planuotą vienos veislės derlių, todėl sėklos teko ieškoti pas kaimynus latvius ir estus. Nuo liūčių nukentėjome ne tik mes, bet ir visi kiti, kas nespėjo nusikulti, ypač vėlyvesnių veislių javų“, – sako A. Maskaliūnas.

Jo nuomone, šiemet sertifikuotos sėklos naudojimas turėtų išaugti ne tik todėl, kad ūkinės sėklos pasiruošimo galimybės ribotos, bet ir dėl ekonominių skaičiavimų.

„Šiemet, kai grūdų žaliavos kaina uoste svyruoja nuo 230–250 eurų/t, o javų sėklos kainos prasidėjo nuo 370 eurų/t ir dabar siekia apie 400 eurų/t (įsigyjant didesnį kiekį), ūkinės sėklos matematika nelabai skaičiuojasi, jei teisingai sudėsime visus kaštus“, – sako A. Maskaliūnas ir priduria, kad rinktis sertifikuotą sėklą skatina ir išlikusi subsidija jai.

Svarbesnis taps veislių atsparumas sausroms

Dalis žemdirbių labiau pasikliauja jau išbandytomis veislėmis, o dalis nuolat ieško naujų. Iš tokių naujienų „Scandagra“ šiemet turėjo danišką žieminių kviečių veislę. „Šiemet gavome labai aukštus rezultatus iš gamybinio ūkio, be to, antrus metus iš eilės veislė buvo derlingiausia Lietuvos poregistraciniuose bandymuose. Suprantama, žinia apie šią veislę greitai pasklido ir visi turimi sėklos kiekiai buvo išgraibstyti“, – apie staigų naujos veislės išpopuliarėjimą pasakoja A. Maskaliūnas.

Kalbant apie svarbiausias veislių savybes, pastebima tendencija, kad pastaruoju metu primirštamas žiemkentiškumas, o svarbiausia savybe laikomas kokybiškas derlingumas. Be to, atsiranda nauja savybė, kuri tikriausiai ateityje bus dar svarbesnė – tai atsparumas sausroms.

Pataria atkreipti dėmesį ir į beicus

Įmonės „Agrokoncernas“ Sėklų skyriaus vadovas Modestas Žemaitis irgi akcentuoja nepalankius orus, vyravusius šiemet derliaus nuėmimo metu ir padariusius neigiamą įtaką grūdų kokybei.

„Nepalankūs orai sugadino grūdų kokybę. Grūdų kritimo skaičiaus parametras pakito labiausiai. Tai signalizuoja apie grūdų pradėjimą dygti varpose, o tokių grūdų naudojimas ūkinei sėklai yra nepatartinas“, – sako M. Žemaitis.

Pasak jo, sertifikuotos sėklos poreikį išaugino ne tik blogesnė ūkinės sėklos kokybė, bet ir labai aukštos grūdų supirkimo kainos. Sumanūs šalies ūkininkai, paskaičiavę sėklos ruošimo kainą ir įvertinę visas naudas, šiemet noriai renkasi sertifikuotą sėklą.

„Žemdirbiai taip pat domisi naujomis veislėmis, jas išbando savo ūkiuose. Pastarieji permainingi metai suformavo naujus kriterijus veislių atrankoje. Vis didesnis dėmesys skiriamas veislių tolerancijai sausrai, atsparumui išgulimui. Paskutinius kelerius metų vyraujantys saulėti, šilti rudens laikotarpiai jau tapo įprasti mūsų šalies ūkininkams, o tai priverčia vis labiau atkreipti dėmesį į pirminę sėklų apsaugą, renkantis stiprius, ilgalaikiu veikimu pasižyminčius beicus“, – patikina M. Žemaitis.

Vos spėja suktis

Įmonių „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas sako, kad šiuo metu yra tiek darbo, kad vos spėjama suktis, o žieminių kviečių sėklos užsakymus net teko pristabdyti ir dabar priimami tik tokie užsakymai, kuriems tinka pristatymas po rugsėjo 20 dienos.

Pasak S. Augo, sėklinių grūdų (ypač nukultų prieš lietingąjį periodą) kokybė yra tikrai gera, tik pats grūdas smulkesnis, todėl šiemet reikia atidžiai skaičiuoti sėklos normą. „Grūdai yra apie 10 proc. smulkesni lyginant su pernai, todėl žieminių kviečių sėklos norma turėtų būti maždaug 170–180 kg/ha, nors pernai buvo 200–220 kg/ha“, – atkreipia dėmesį S. Augas.

Kylant grūdų supirkimo kainai, brangsta ir sėkliniai grūdai

Kalbant apie kainas, natūralu, kad kylant grūdų supirkimo kainai, brangsta ir sėkliniai grūdai. Vis tik reikėtų lyginti ne absoliučius skaičius, o vertinti koreliacinį koeficientą tarp pramoninių ir sėklinių grūdų kainos.

„Tarkime, toks pavyzdys: perkant 2 tonas sėklinių kviečių grūdų, tona kainuoja 418 eurų, pramoniniai grūdai uoste superkami po 240–250 eurų/t. Tai reiškia, šiuo metu koeficientas yra apie 1,5 – tai tikrai mažas skaičius. Įprastai jis būna 2–2,5“, – paaiškina S. Augas.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) direktorius Julius Grašys mano, kad šiemet dėmesys sertifikuotai sėklai bus didesnis. LSA jau ne vienus metus pateikia tikslius skaičiavimus, kiek kainuoja pasiruošti sėklinę medžiagą patiems žemdirbiams ir visada skaičiai rodo, kad, įvertinus derliaus priedą, kuris gaunamas sėjant kokybišką sertifikuotą sėklą, kad ruošti sėklą patiems ūkiams mažai apsimoka.

Mūsų šalies sąlygomis paprastai pirmiausia pradedami sėti žieminiai miežiai (rugpjūčio 20–31 d.), po to sėjami žieminiai kvietrugiai (rugpjūčio 28–rugsėjo 15 d.), žieminiai rugiai (rugsėjo 5–17 d.) ir žieminiai kviečiai (rugsėjo12–25 d.). Tai tradiciniai nusistovėję sėjos terminai, kuriuos pastaruoju metu ir mokslininkai, ir gamybininkai linkę peržiūrėti ir interpretuoti, taikantis prie šylančio klimato sąlygų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai