Vilnius. Žaliavinio pieno supirkimo kainoms Lietuvoje kurį laiką augant, o kainai stambiesiems ūkiams aplenkus Europos Sąjungos vidurkį, pieno perdirbėjai sako, kad tam įtakos turi kylančios kai kurių žaliavinių produktų kainos eksporto rinkose bei mažėjančios pieno apimtys Lietuvoje. 

Pieno rinkos ekspertai atsargiai vertina galimą pieno produktų brangimą Lietuvoje, tačiau sako, kad jei supirkimo kainos ir toliau kils, tikėtina, produktai parduotuvių lentynose taip pat bus brangesni.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga nuo pernai liepos, o vasarį ji siekė 319,3 euro už toną – 1,7 proc. daugiau nei sausį ir 2,6 proc. daugiau nei pernai vasarį.

Tuo metu kaina stambiems ūkiams siekė 351 eurą ir buvo didžiausia per paskutinius dvejus metus bei viršijo ES vidurkį – vasarį jis buvo 347 eurai už toną.

Kainas augino pieno miltai, sviestas

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vivi group“ vadovas ir savininkas Gintaras Bertašius teigia, jog kainas augina eksporto rinkose kylančios pieno miltų, riebalų kainos. 

„O kodėl jos ten kyla, tai galbūt galima bandyti spėlioti, kad yra ir emocijos, kad vakcinavimas vyksta, kad rinkos atsigaus. Aišku, faktas, kad pandemijos metu nebuvo jokių atsargų sandėliuose, niekas tiesiog nelaikė, o paprastai kažkiek būna. Jei užsipildo sandėliai, yra didesnė paklausa, ji lemia didesnę kainą“, – BNS sakė G. Bertašius. 

Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad augant pieno riebalų ir sausų produktų kainai, Lietuvos perdirbėjai pakankamai greitai reaguoja, nes šiuos produktus eksportuoti nesunku, todėl auga ir supirkimo kaina. 

„Vidurkis dabar beveik 90 proc. nuo ES žaliavinio pieno supirkimo kainos vidurkio. Toks vidurkis yra buvęs 2016 metais. Tai dažniausiai būdavo tais laikais, kai būdavo spartesnis pieno produktų kainų augimas eksporto rinkose, tai vyksta ir dabar. Daugelio pieno produktų kainos yra stabilioje didėjimo kryptyje pastaraisiais mėnesiais“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas. 

Tuo metu pieno perdirbimo grupės „Rokiškio sūris“ direktorius ir vienas savininkų Dalius Trumpa sako, kad kainoms įtakos turi sezoniškumas, mažėjančios pieno gamybos apimtys Lietuvoje ir stipri pieno pramonė. 

„Visame pasaulyje koronaviruso pandemija pieno supirkimo kainoms turi neigiamą įtaką, o Lietuvoje yra išskirtinė situacija, nes yra labai stipri pieno pramonė ir per pandemijos iššūkius mes nesumažinome savo pardavimo galimybių, nelabai praradome ir rinkas, tai pieno poreikis nesumažėjo, o, deja, dėl pastovios politikos nebuvimo žemės ūkyje, ką daryti su gyvulininkyste, Lietuvoje pieno apimtys vis mažėja“, – BNS sakė D. Trumpa.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, pieno supirkimas mažėjo 1,2 proc., o vasarį – 5,9 procento. 

Nors pieno supirkimo kaina auga, tačiau T. Povilauskas sako, kad didesnio pelningumo ūkininkams tai neduoda, nes pastaruoju metu smarkiai pabrango pašarai. 

„Pabrango sojų pupelės, kukurūzai, kviečiai. Visi pašarai, kurie gaminami iš grūdų, yra labai smarkiai pabrangę ir ūkininkams tai kerta per pelningumą pienininkystės ūkiuose. Nėra taip, kad tos šiek tiek didesnės pajamos pieno gamintojams reikštų didesnį pelną. Nėra tokia graži istorija, nes daugiau reikia mokėti už pašarus karvutėms“, – sakė ekonomistas. 

Vis dėlto G. Bertašius pastebi, kad pastarąją savaitę pieno kainų kilimas sustojo. Anot jo, tikėtina, tam įtakos turi niūresnės nuotaikos Europoje dėl griežtėjančių karantino reikalavimų.

Jo teigimu, pieno produktų kainos Lietuvoje artimiausiu metu galėtų kilti, jeigu žaliavos kainos ir toliau augs, tačiau jei bus atvirkščiai, jos liks stabilios. 

Pandemija vertė sandėliuoti produkciją

Per pandemiją sumažėjo vartojimas, trūkinėjo tiekimo grandinės, tačiau siekiant įvykdyti sutartis su ūkininkais, pieno perdirbėjai buvo priversti dalį produkcijos, pavyzdžiui, sūrius, sandėliuoti. 

Pasak D. Trumpos, pandemija „Rokiškio sūrį“ paveikė ypač neigiamai, nes didelė dalis įmonės produkcijos buvo parduodama smarkiai nukentėjoms rinkoms – Italijai ir JAV. Tačiau gamybos apimčių nemažinti leido sandėliavimas. 

„Bandai persiorientuoti į kitas rinkas arba pasiūlyti tiems patiems klientams kažką naujo, geresnio. Taip sukiesi iš padėties arba dedi produkciją į sandėlį tikėdamasis, kad parduosi ją ateityje brangiau, ką mes ir darėm“, – sakė D. Trumpa. 

„Buvom priversti dalinai tą daryti, nes gaminame sūrį, kurį galima ilgiau laikyti ir kuo ilgiau laikai, tuo jis brangesnis pasidaro. Siekiant nesumažinti gamybos apimčių ir įvykdyti sutartis su žemdirbiais, nemažą produkcijos dalį dėjom į sandėlius praėjusiais metais“, – pridūrė jis. 

Anot D. Trumpos, dėl pandemijos eksporto kaštai yra išaugę, kartais produkciją tenka gabenti ir laivais, tiekimo grafikai vis dar yra įsitempę, tačiau prie naujų sąlygų pavyko prisitaikyti. 

„Kaštai padidėję, bet vien dėl to, kad Lietuvos pieno pramonė yra ir technologiškai progresyvi, ir labai prisitaikiusi prie visokių iššūkių ir prisitaikanti labai greitai, aplenkiam ir kitas šalis. Mums pavyko susitvarkyti su šitais iššūkiais ir nesumažinti produkcijos apimčių“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.  

„Vilvi group“ vadovas G. Bertašius taip pat sako, kad praėjusiais metais dalį produkcijos teko sandėliuoti, tačiau pastaruoju metu situacija nusistovėjo, o produkcija į sandėlius nebenugula. 

„Yra nusistovėjusi situacija, pirkimas produktų yra, tai turbūt mūsų užduotis yra labai paprasta, subalansuoti tarp užpirkimo žaliavų visų, ne tik pieno ir pardavimo. Šiandien reikėtų pasakyti, kad naftos produktai aukštesniam lygmeny nei pernai, elektra beveik dvigubai pabrangusi, palyginti su praėjusiais metais, dujos brangesnės, darbo užmokestis irgi išaugęs. Mūsų užduotis yra subalansuoti, bet iš esmės produktai jau nebededami į sandėlį, jie yra parduodami“, – sakė G. Bertašius. 

T. Povilausko vertinimu, pandemijos įtaka pieno rinkai atsispindėjo per balandį-birželį, kai smarkiai krito žaliavinio pieno kaina, buvo nežinomybės laikotarpis perdirbėjams, o produkcija gaminta į sandėlius. Vis dėl to jis sako, kad iš to ir pakankamai buvo uždirbta, nes produkcija parduodama pigesne savikaina. 

„Pandemija yra padariusi savo pokyčius – suvartojimas pasikeitęs, nes Horeca sektorius užšalęs, bet yra padidėjęs suvartojimas namų ūkiuose. Eksportas į ne ES šalis yra pakankamai stiprus – Kiniją, kitas Azijos šalis. Pokyčiai yra susivaikščioję, o šiuo metu, praėjus jau metams, pandemija didelės įtakos gal ir nebedaro“, – BNS sakė ekonomistas. 

BNS inf.